close
Share with your friends

Vitalija Liktorė. Klasta ir apgaulė – papildomi COVID-19 prieskoniai

Klasta ir apgaulė – papildomi COVID-19 prieskoniai

Aštru, aitru, rūgštu ir netikėta – taip būtų galima apibūdinti suaktyvėjusią sukčiavimų ir apgaulės bangą, kuri lydi COVID-19.

Susijęs turinys

Sukčiavimas

Visų pirma, COVID-19 yra globali sveikatos krizė. Visgi, krizė viena nevaikšto. Pastaruoju metu pastebime, kad pasinaudojus dabartine situacija smarkiai išaugo tiek sukčiavimo ir apgaulės atvejų, tiek bandymų sukčiauti. Šiuo metu, kai visus sukaustęs sutrikimo ir netikrumo jausmas, kaip niekad svarbu užtikrinti, kad kiekvienas iš mūsų būtų susipažinęs su naujausiomis sukčių naudojamomis gudrybėmis, taip pat – būdais, padėsiančiais sustiprinti savo kontrolę ir sumažinti pasikėsinimų riziką bei galimą žalą.

Apgaulei arba sukčiavimui kristalizuotis reikia abiejų – tiek tinkamos galimybės „sukčiavimo ekspertui“ (ang. fraudster) įvykdyti apgaulę, tiek būsimos „aukos“ susilpnėjusios savikontrolės. Šiandieninė pasaulinė padėtis yra palanki šioms sąlygoms susikurti. Žemiau pateikiami pavyzdžiai iš Lietuvos bei Europos šalių padeda puikiai iliustruoti nuolatinio budrumo svarbą.

Prancūzų inžinerijos mokyklos vardas be sutikimo buvo naudojamas patvirtinti medicininių kaukių atitiktį saugos reikalavimams. Sukčiavimas buvo nustatytas ir teisinių veiksmų imtasi tik po to, kai apie tai ugdymo įstaigą informavo italų vaistininkas ir vengrų įmonė.

Nyderlandų policija užblokavo 10 netikrų internetinių parduotuvių, siūlančių vartotojams įsigyti „COVID-19“ stebėjimo programas ir antibakterines kredito korteles. Buvo sukurti žinomi e-parduotuvių „klonai“.

Suomija – gyventojai gavo SMS žinutes Karolinskos universitetinės ligoninės vardu, kuriose buvo prašoma finansinės pagalbos COVID-19 tyrimams. Finansinė pagalba buvo priimama tik „bitcoin“ valiuta, todėl sukčius atsekti buvo labai sunku.

Anglija/Vokeitija/Turkija – pandemijos sukelto chaoso metu viso pasaulio įmonės įsakė įsigyti kaukių iš visų turimų šaltinių. Visgi, paaiškėjo, kad tiekimo niekada nebuvo ir nebus. Sukčiai dingo gavę išankstinį mokėjimą, o prekes užsisakiusioms įmonėms liko tik nuostoliai, siekiantys daugiau nei 20 mln. eurų.

Ispanijos vyriausybė turėjo grąžinti 9000 neveiksmingų COVID-19 testavimo rinkinių, kurie buvo įsigyti iš neautorizuotos ir licencijos neturinčios bendrovės Kinijoje.

Šveicarijos kibernetinio saugumo institucijos nustatė nemažai elektroninio sukčiavimo ir apgaulės bandymų, susijusių su COVID-19. Tarp jų – ir elektroniniai laiškai, siųsti apsimetant Šveicarijos federaliniu visuomenės sveikatos biuru. 2020 m. kovo mėn. buvo surengta ir ataka prieš Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), kurioje sukčiai, apsimetinėdami PSO, siekė pasisavinti „Bitcoin Covid-19“ aukas, surinktas PSO COVID-19 solidarumo reagavimo fondui.

Italija- buvo nustatyti atvejai, kai pateiktos melagingos deklaracijos siekiant gauti valstybės dotacijas, skirtas padėti verslui pandemijos metu. Italijos policija taip pat fiksavo atvejus, kai apsimetėliai bandydavo apvogti vyresnius žmones prisidengdami tuo, jog atlieka COVID-19 testus.

Lietuva – reaguodamos į pasirodžiusią informaciją, kad žmonėms siūloma pasinaudoti galimybe poliklinikose atlikti greituosius testus koronavirusinei infekcijai nustatyti, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pabrėžė, kad nei vienai įstaigai nebuvo suteikta teisė tokius tyrimus atlikti. Paaiškėjo, kad įstaigos tą daro nelegaliai.

Kur slypi galimybės?

Netikėtumas, sutrikimas ar netikrumas dažnai sukuria galimybes sukčiauti. Šiandien matome, kad pasaulinės pandemijos akivaizdoje įmonės ir pavieniai asmenys nedelsiant buvo priversti dirbti neįprastomis sąlygomis, bendrauti su iki tol nepažįstamais tiekėjais, prisitaikyti prie skubių terminų turėdami ribotą galimybę numatyti, kas gali nutikti artimiausioje ateityje. Pavyzdžiui, daugelis įmonių susiduria su „nauju“ ir neišvengiamu apsaugos priemonių, tokių kaip apsauginės veido kaukės, pirštinės ar dezinfekcinis skystis, poreikiu.

Tačiau kaip būti užtikrintiems, jog naujai atrastas tiekėjas neišvilios pinigų ir nesuteiks taip reikalingų prekių? Svarbu pabrėžti, kad daugybė sukčių, besinaudojančių šia krize, yra patyrę ir paprasčiausiai pritaiko jau turėtus metodus prie esamos situacijos. Tuo pačiu metu finansinis nestabilumas duoda peno ir gali paskatinti sukčiauti net ir įmonės darbuotojus, esamus tiekėjus, klientus ar agentus.

Iššūkiai kontrolei

Tinkamos kontrolės priemonės gali užkirsti kelią sukčiavimui, tačiau tas priemones nuolatos turi prižiūrėti, tobulinti ir vykdyti įmonių paskirtas personalas, tinkamai suprantantis verslo riziką ir specifiką. Pastebime, kad COVID-19 akivaizdoje įmonių prioritetai susitelkia ties verslo išsaugojimu ir neatidėliotinų poreikių tenkinimu, kai tuo tarpu kontrolės priemonėms bei jų priežiūrai skiriamas mažesnis dėmesys, ypač darbuotojų ligos ar saviizoliacijos atvejais.Maža to, skubiai aktyvuotos nuotolinės darbo sąlygos sukėlė papildomos įtampos daugumos įmonių valdymo aplinkoje. Tai ypač pastebima tose įstaigose, kuriose valdymas ne visada gali būti pritaikytas namų biuro sąlygoms. Darbas iš namų įpareigoja vis labiau pasikliauti elektroninėmis ryšio priemonėmis, o paprašyti kolegos patarimo ar papildomos nuomonės gali būti ne taip lengva.

Visi šie veiksniai padidina verslo pažeidžiamumą sukčiavimo srityje. Vienas iš būdų kovoti su šia grėsme yra visapusiškai suvokti riziką, su kuria susiduriate. KPMG reguliariai stebi aktyvius sukčiavimo atvejus ir išskiria šiuo metu ypač suaktyvėjusias sukčiavimo sritis:

Elektroninis sukčiavimas ir kibernetinės atakos – didelis duomenų nutekėjimas/praradimas ar net įmonės veiklos sutrikdymas/užblokavimas gali būti pasekmė iš pažiūros paprastos el. laiškepateiktos nuorodos spustelėjimo, kuri suteikia sukčiautojui galimybę pasiekti jūsų tinklą.

Sukčiavimas apsimetant generaliniu direktoriumi (CEO) arba paramos gavėju – sukčiai, apsimetinėjantys aukštesnio lygio vadovybe, siekia įpareigoti jaunesnius darbuotojus jų vardu atlikti skubius mokėjimus arba įsteigę fiktyvų paramos gavėją reikalauja plačiosios visuomenės dosnumo.

Klastotės ir apgaulės susijusios su tiekimu – staigus išaugęs apsaugos priemonių (pavyzdžiui, medicininių veido kaukių) poreikis sukčiautojams suteikė galimybę prekiauti klastotėmis arba tiesiogreklamuoti neparduodamus gaminius, o gavus užsakymą ir apmokėjimą, jo nevykdyti (dingti pasisavinus pinigus).

Prekės ženklo pasisavinimas – lenktyniaudami dėl labai paklausių prekių pateikimo gamintojai yra linkę naudoti suklastotus sertifikatus.

Kyšininkavimas ir korupcija – daugėja tiekėjų, prašančių papildomo užmokesčio, arba pirkėjų, siūlančių papildomas paskatinimo priemones, kad tik būtų užsitikrintas reikiamų prekiųpristatymas.

Piktnaudžiavimas finansų rinka – Pasinaudodami dabartinio chaoso galimybe, investuotojai gali būti įvilioti į manipuliacijas mažesnio nepastovumo vertybinių popierių kaina arba neviešos reikšmingos informacijos panaudojimą prekybai.

© 2020 „KPMG Baltics“, UAB yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir nepriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei KPMG International Cooperative („KPMG International“), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

Susisiekite su mumis

 

Norite dirbti su KPMG?

 

loading image Pasiūlymo užsakymas