close
Share with your friends

Ar įvyks statybų sektoriaus revoliucija – mokslininkų įžvalgos

Ar įvyks statybų sektoriaus revoliucija

Statybų sektorius – reikšmingas Lietuvos ekonomikos variklis, kasmet vidutiniškai sugeneruojantis apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto. Visgi, šis sektorius dar sunkiai atsiejamas nuo konservatyvių ir pasenusių veikimo būdų, o nemaža dalis šalies statybų įmonių, ekspertų teigimu, laviruoja ant nepažangumo ribos. Siekiant sulaužyti šias nusistovėjusias normas, vis didesnis dėmesys bei investicijos kreipiamos į procesų skaitmenizavimą, kurio dėka šalies statybų sektorius turėtų tapti ne tik inovatyvesniu, bet ir skaidresniu.

Domantas Dabulis

Partneris

KPMG Lietuvoje

Susisiekti

Susijęs turinys

Statybos

Skaitmenizacija leidžia būti pirmiems

Užsienio šalių praktika rodo, kad konkurencinga ir inovatyvi statybų sektoriaus plėtra šiandien jau neatsiejama nuo skaitmenizuotų sprendimų ir pažangaus požiūrio į valdymą. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojo bei Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovo dr. Dariaus Pupeikio teigimu, toks procesas aiškiai pastebimas šiame sektoriuje pirmaujančiose valstybėse. „Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Singapūras bei Skandinavijos šalys aktyviai investuoja į technologijas, žmogiškuosius išteklius bei išmanų projektų valdymą, siekdami pirmauti konkurencinėje kovoje bei pasiruošti ateities iššūkiams“, – teigia mokslų daktaras D. Pupeikis. Statybų sektoriaus pasiruošimas ateičiai, taikant naujas technologijas ir inovatyvius sprendimus, pasauliniu mastu buvo išmatuotas 2018-2019 m. tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo bendrovės KPMG vykdyto tyrimo metu. Kompanijos partneris Domantas Dabulis, nagrinėdamas gautus rezultatus, akcentuoja, kad net 83 proc. apklaustų, skirtinguose žemynuose veikiančių statybų sektoriaus įmonių atstovų įsitikinę, jog penkerių metų bėgyje jų įmonės bus visiškai skaitmenizuotos, o aukštųjų technologijų sprendimai bus taikomi kasdienėje veikloje. „Pasauliniu lygmeniu stebimas intensyvus pasiruošimo statybų sektoriaus skaitmenizacijai procesas. Kol 20 proc. pažangiausių šio sektoriaus dalyvių imasi inovatyviausių sprendimų ir diktuoja taisykles likusiems, net 60 proc. apklaustų įmonių šiuo metu yra pereinamajame etape – investuoja į žmogiškąjį kapitalą, pažangius valdymo procesus, aukštąsias technologijas ir skaitmenizaciją, tačiau tai vyksta neužtikrintai. Kol kas dar juntamas lyderystės ir modernaus požiūrio į procesų valdymą trūkumas“, – aiškina D. Dabulis. Ekspertas atkreipia dėmesį, jog intensyvesnis procesų skaitmenizavimas padės išvengti statybų sektoriuje dažnai pasitaikančio darbų vėlavimo ir pabrangimo. Todėl tik pakeitusios statybų sektoriuje vyraujantį konservatyvų požiūrį į inovacijas ir modernius sprendimus, įmonės bus pajėgios konkuruoti dažnai kintančioje rinkoje. 

Pažangą stabdo mažiausios kainos paieškos

Ekspertai pastebi, kad dabartinis aukštųjų technologijų amžius teikia daug galimybių visiems statybų sektoriaus žaidėjams, tačiau tam reikia įdiegti tinkamus instrumentus. „Projekto simuliacijos, dirbtinio intelekto taikymas, sensorių, bepiločių orlaivių naudojimas – tai tik keletas priemonių, suteikiančių ženklų efektyvumo ir kokybės prieaugį visame statinio gyvavimo cikle. Visgi, šioms inovacijoms įgalinti būtini skaitmeniniai, kompiuterio perskaitomi duomenys – statinio informacinis modelis (BIM)“, – aiškina D. Pupeikis. Šis, vienas populiariausių ir plačiai taikomų sprendimų, leidžiančių skatinti statybų sektoriaus pažangą, inovatyvumą, išvengti netikslumų bei nenumatytų kaštų, jau nuo 2020 m. liepos 1 d. bus privalomai taikomas ir Lietuvoje, projektuojant ir statant naujus, sudėtingus, didelės vertės viešojo sektoriaus statinius. Visgi, eksperto teigimu, per ateinančius metus šalis dar turi nemažai nuveikti, kad tai būtų įmanoma. „Lietuvos Statybos įstatymas ir poįstatyminiai aktai šiuo metu dar nereglamentuoja skaitmeninės statybos metodologijos taikymo, o pats sektorius, nors ir yra labai svarbus ekonomikai, išlieka itin fragmentuotu ir konservatyviu. Tai sukelia pagrindines problemas diegiant inovacijas“, – teigia mokslų daktaras. Ekspertas taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje daug statybų sektoriaus įmonių vis dar yra nepažangios, o to priežastis – mažiausios kainos kriterijaus taikymas. Pastebima, kad užsakovai tik retais atvejais supranta, ką reiškia projekto kokybė bei įdiegtų inovacijų sukuriama vertė statinio gyvavimo cikle. Visgi, D. Pupeikis nelinkęs visko piešti juodomis spalvomis ir pastebi, kad progresas, nors ir ne itin spartus, jau matomas. „Pripažįstu, kad jaučiamas besidominčių inovacijomis įmonių ir specialistų dėmesys, tačiau jie kol kas labiau linkę stebėti, o ne imtis iniciatyvos. Į rinką po truputį ateina suvokimas, kad skaitmeninė statyba yra šios industrijos ateitis, o konkrečiuose projektuose jau ir dabartis“, – aiškina jis. Taip pat skaitykite: Ką nori, tą surašo – plėtotojų pirkėjams pakišamos sutartys nedaro garbės Pirmojo būsto regione loterija: be eilių ir pralaimėtojų? Neringa žada įsileisti statytojus, bet šie gerais ketinimais abejoja.

Progresą skatina bendradarbiavimu

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, likus kiek daugiau nei metams iki privalomo BIM taikymo kai kuriems statiniams, šalies viešasis sektorius ir statybų rinkos dalyviai nėra iki galo tam pasiruošę. Visgi, teigiama, kad nerimauti dar anksti, o situaciją iš esmės pakeisti turėtų startuojantis BIM-LT projektas. „Projekto metu planuojama sukurti bendras taisykles ir apmokyti dalį viešojo sektoriaus statytojų. Tikimasi, kad sėkmingai įgyvendinus BIM-LT projektą, statybos sektoriui pradėjus naudoti jo metu sukurtas priemones ir įgijus reikiamas kompetencijas, Lietuva BIM plėtros srityje atsidurs pirmaujančių šalių gretose“, – teigia AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Dainius Čergelis. Specialistas taip pat pabrėžia, kad statybų sektoriaus skaitmenizacija yra ilgas, sudėtingas ir lėšų reikalaujantis procesas, kuris turi vykti bendradarbiaujant valstybės institucijoms, Lietuvos statybos sektoriuje veikiančioms asociacijoms, mokslo įstaigoms bei kitoms organizacijoms.

© 2020 „KPMG Baltics“, UAB yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir nepriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei KPMG International Cooperative („KPMG International“), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

Susisiekite su mumis

 

Norite dirbti su KPMG?

 

loading image Pasiūlymo užsakymas