Pramonė jau išgyveno tris pagrindines revoliucijas. Pirmoji prasidėjo XVIII a. pabaigoje, po to, kai britų inžinierius Jamesas Wattas sukonstravo garo mašiną ir visame pasaulyje nuo manufaktūrinės gamybos buvo pereita prie mašininės – taip atsirado pirmieji fabrikai. Antrajai pramonės revoliucijai  XX a. pradžioje postūmį davė elektra ir konvejeriai, o trečiosios (kompiuterių ir interneto revoliucijos) pasekmė – kompiuteriais valdomi gamybos procesai. Anot p. Orševskio, ketvirtoji pramonės revoliucija, apie kurią kalbama jau gerą dešimtmetį, bus ne artimiausiu metu – ji vyksta jau dabar.

„Kaip garas ir elektra pakeitė pasaulį, kaip internetas modernizavo ir globalizavo verslą, taip šiandien verslo pasaulį keičia duomenys, robotizacija ir dirbtinis intelektas“, – apžvelgia p. Orševskis.

Futuristas ir technologijų strategas Bernardas Marras ketvirtąją pramonės revoliuciją yra apibūdinęs kaip trečiosios revoliucijos optimizaciją.

„Ketvirtoji revoliucija, su išmaniųjų, autonominių sistemų pagalba, į naują lygmenį kilsteli  automatozacijos ir kompiuterizacijos procesus. Kai vykstant trečiajai revoliucijai  pramonėje atsirado visiškai nauja technologija – kompiuteriai, tai buvo esminis pokytis. Dabar, vykstant vadinamiesiems „Pramonė 4.0“ procesams, kompiuteriai geba vienas su kitu bendrauti ir sprendimus priimti be žmogaus įsikišimo. Dėl sudėtinių kibernetinių-fizinių sistemų, daiktų interneto, sistemų interneto išmanieji fabrikai ir gamyklos tampa realybe. Išmanieji įrenginiai mokosi apdoroti vis daugiau duomenų ir tampa dar išmanesni. Todėl mūsų gamyklos gali dirbti našiau ir mažiau švaistyti“, – apžvelgia p. Marras.

 „Pramonė 4.0“ nuo savo pirmtakių skiriasi tuo, kad šįkart gamybos procesus keičia ne vienas konkretus išradimas, o nuolat atsirandantys nauji gamybos ir veiklos būdai, kurie tobulėja ne linijiškai, kaip iki šiol, o eksponentiškai.

„Dabartinės pramonės evoliucijos bruožas – esminis kokybinis bei gamybinis šuolis. Naujovių adaptacijos greitis spartėja. Vis labiau akivaizdu, kad tokie rinkos dalyviai, kurie pasirinks konservatyviai stebėti rinką ir pamažu prie jos prisitaikyti adaptuodami jau pasiteisinusius, „laiminčius“ pokyčius, galiausiai neteks pranašumo. Ilgainiui jie pamatys, kad konkurentai – jau priekyje, o jie patys – pavėlavo, – perspėja p. Orševskis ir priduria, kad konkurento samprata taip pat keičiasi. – Jūsų konkurentai dabar jau ne vien tie patys, gerai žinomi, ištyrinėtos rinkos varžovai. Reikia žvelgti plačiau: į nusistovėjusias, tradicines verslo sritis vis drąsiau veržiasi technologijų kompanijos, kurios ne tik sėkmingai atsiriekia dalį rinkos, bet ir  neketina sustoti. Palyginkite „Nokia“ ir „Apple“: kompiuterių gamintoja per keletą metų nurungė didžiausią ir populiariausią pasaulyje telefonų gamintoją“.

Panašių pavyzdžių galima rasti ir knygų prekybos sektoriuje. 2011 m. bankrutavo viena didžiausių JAV knygynų tinklų operatorių „Borders Group“, kuriai priklausė „Borders“ ir „Waldenbooks“ knygų bei muzikos įrašų parduotuvės. Dabar baiminamasi, kad toks likimas ištiks vienintelį nacionaliniu mastu tebevaikantį JAV knygynų tinklą „Barnes & Noble”. 1886 m. Niujorke įsteigta kompanija, anot rinkos žinovų, nesugebėjo tinkamai įvertinti, kaip vartojimo įpročius pakeis išmanieji įrenginiai, naujai atsiradusios prekybos platformos („Amazon“ ir kt.), bei galimybė knygas parsisiųsti internetu. Nors kompanija suskubo įlipti į nuvažiuojantį elektroninės prekybos traukinį, specialistai sako, kad žingsnis atliktas per vėlai. Skelbiama, kad šiemet bendrovė jau prarado 17 mln. USD, o spalio 3 d. jos atstovai pranešė, kad svarstytų galimybę kompaniją parduoti, jeigu atsirastų potencialus pirkėjas.

„Tinklas „Barnes & Noble” turi e. skaitytojams skirtą prekių ženklą „Nook“, kuris veikia „Android“ platformoje. Prognozuočiau, kad galiausiai „Barnes & Noble” teks uždaryti visus knygynus ir toliau prekiauti tik internetu. Toks žingsnis tikriausiai jau nebepadės uždirbti pelno, tačiau „Nook“ kaip produktas gali tapti patrauklus didelėms technologijų korporacijoms, kurios tikriausiai panorės jį įtraukti į savo produktų krepšelį“, – savo tinklalapyje prognozuoja verslo strategas Torbenas Rickas.

Pierre‘as Nanterme, didžiausios pasaulyje vadybos konsultacijų bendrovės „Accenture“ vadovas, Pasaulio ekonomikos forume yra sakęs, kad būtent dėl skaitmenizacijos iš „Fortune 500“ sąrašo nuo 2000 m. dingo daugiau kaip pusė bendrovių.

Paklaustas, ar išvardinti pavyzdžiai tėra išimtys iš taisyklės ir ar verslas tinkamai išnaudoja nuolat atsirandančias galimybes tobulėti, p. Orševskis vertina atsargiai.

„Ši pramonės revoliucija – ne pirmas ir tikrai ne paskutinis esminis pokytis. Dažno verslo silpnybė yra ta, kad jis užstringa inkrementinio vystymo paradigmoje. T.y., manoma, kad naujos technologijos turėtų patobulinti tuos verslo procesus, kurie jau ir taip egzistuoja. Tačiau “Pramonės 4.0” esmė – visai ne tokia. Kalbant paprastai, toms įmonėms, kurios neieško revoliucinio šuolio galimybių, ilgainiui gresia išnykimas. Pirmosios „Pramonės 4.0“ aukos nesuprato skaitmeninio pasaulio svarbos ir galimybių. Puikus pavyzdys – fotografijos industrija. Kur šiandien yra buvę gigantai „Kodak“, „Polaroid“, „Minolta“? Skaitmenizacija pakeitė analoginę fotografiją, daugiausia nuotraukų šiandien padaro ne tradiciniai fotoaparatai, o mobilūs telefonai. Pavyzdžiui, „Business Insider“ duomenimis, 2017 m. viso pasaulio neprofesionalūs fotografai telefonu padarė daugiau kaip 1,2 trilijono nuotraukų“, – pavyzdžius žeria pašnekovas.

Anot p. Orševskio, rinkos senbuviams neužčiuopiant „Pramonės 4.0“ potencialo, poreikį sėkmingai pildo startuolių fenomenas.

„Jaunos, ambicingos startuolių komandos aktyviai ieško, tiria ir pateikia kokybiškų, naujų sprendimų. Kyla klausimas, kodėl tokio vyksmo nematome senųjų, didžiųjų rinkos dalyvių tarpe? Ar juos kausto baimė eksperimentuoti? Panašu, kad situaciją daugiau lemia vidinė įmonių kultūra, kuri neskatina novatoriško mąstymo ir iniciatyvų“, – mano pašnekovas.

Ponas Orševskis pabrėžia, kad pagrindinis naujos „Pramonė 4.0“ bangos variklis – duomenys.

„2000 metais, vienai didžiausių pasaulio korporacijų „Microsoft“ švenčiant 25-erių metų jubiliejų, ant scenos užlipęs tuometinis vadovas Steve’as Balmeris pradėjo skanduoti; „Programuotojai! Programuotojai! Programuotojai!“ „Microsoft“ CEO išmuštas prakaito mėgino įtvirtinti darbuotojų sąmonėje, kur link jie turėtų kreipti visas investicijas, žinias ir pastangas. Paskui p. Balmeris, kuris kompanijai vadovavo iki 2014 m., dar ne kartą panašią metodiką naudojo susitikimuose. Jeigu jis iki šiol stovėtų prie „Microsoft“ vairo, dabar neabejotinai skanduotų kitą mantrą: Duomenys! Duomenys! Duomenys!“ – vaizdžiai pasakoja ekspertas.

Ką daryti, kad neliktumėte užnugaryje? Ponas Orševskis ragina nepamiršti vienos svarbios ypatybės: duomenys – tai istorinius veiksmus, jų seką nusakantys įrašai.

„Kai ateis lemtinga diena ir jūs nuspręsite keistis, bei investuoti į „Pramonės 4.0“ sprendimus, teks skaudžiai nusivilti išgirdus klausimą: o kur jūsų sukaupti duomenys? Kitaip nei kompiuterizacijos, interneto įsisavinimo ir mobilių sprendimų atvejais, kai pakako finansinio ir žmogiškojo kapitalo, dabartinei revoliucijai reikia įdirbio. Jeigu duomenimis pradėsite rūpintis tik tada, kai apsispręsite paklusti naujosios pramonės revoliucijos dėsniams, jūsų „šuolį“ teks atidėti iki tol, kol sukaupsite pakankamą duomenų kapitalą“, – sako p. Orševskis.

2017 m. „KPMG International“ atliktos klientų apklausos apie duomenų analitikos sprendimus rezultatai rodo, kad visame pasaulyje ir Baltijos šalyse vadovai aktyviai domisi duomenų analitika. Pavyzdžiui, 28% kompanijų klientų duomenis analizuoti patiki tarptautiniu mastu dirbančioms duomenų analitikos įmonėms, 21% bendrovių duomenis naudoja samdydamos ir apmokindamos talentus, 20% duomenų pagalba ieško patyrusių srities profesionalų, kuriuos potencialiai galėtų pasamdyti, 12% duomenų analitikos klausimais dirba su nedidelėmis startuolių bendrovėmis, ir tik 19% KPMG apklaustų verslo atstovų duomenų analitikos potencialas visai nedomina. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad dažniausiai duomenis ir kitas naujausias technologijas verslas naudoja kaip įrankį augti ir didinti pelną, transformuoti verslą, keisti veiklos modelį, kurti glaudesnį ryšį su vartotojais, o Baltijos šalyse – didinti našumą bei, gerinant klientų aptarnavimo paslaugų kokybę, mažinti išlaidas. Tačiau žinoti, kad duomenys – ateities verslo valiuta, nepakanka. Pašnekovas pabrėžia, kad pirmasis pokytis privalo įvykti verslo vadovų ir savininkų sąmonėje.

„Ateities pokyčiai prasideda šiandien. Jau dabar pradėkite rinkti statistinius duomenis apie viską, ką esate skaitmenizavę. Žinoma, šiandienos kontekste kai kurie duomenys gali pasirodyti nereikšmingi, tačiau rytoj jie gali būti aukso vertės. taip pat neturėtumėte jaudintis dėl duomenų saugyklų kainų –  tai maža ir bene efektyviausia investicija, kurią galite atlikti šiandien, – pataria p. Orševskis. – Taip pat būtinai išanalizuokite esamus procesus. Yra begalės būdų, kaip dabartinių informacinių sistemų, daviklių, daiktų interneto pagalba galite kaupti įrašus. Greičiausiai tai tebus dalis to duomenų potencialo, kurį galite turėti ir vis tiek tai – gera pradžia. Likusi potencialą galėsite realizuoti pasitelkę specialistus bei profesionalius konsultantus“.