Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG paskelbė pasaulinio tyrimo rezultatus, kurio metu 1325 didžiųjų tarptautinių bendrovių vadovų iš 11 regionų buvo klausiama apie jų vadovaujamų verslų strategijas ir ateities planus. Tyrimo duomenimis, 9 iš 10 apklausoje dalyvavusių vadovų per artimiausius 12 mėnesių prognozuoja recesiją, tačiau daugiau nei pusė apklaustųjų tiki, kad ji nebus skaudi ir truks neilgai.
Debesis sklaido išaugęs pasitikėjimas
Kasmetinėje KPMG rengiamoje apklausoje „2022 CEO Outlook“ tarptautinių bendrovių vadovų buvo prašoma pateikti jų vadovaujamų verslų ir pasaulio ekonomikos perspektyvų vertinimą ateinantiems trejiems metams.
Nors pastaruoju metu verslams visame pasaulyje tenka patirti didžiulius išbandymus, apklausos rezultatai ganėtinai optimistiški – KPMG apklausoje dalyvavę bendrovių vadovai su pasitikėjimu vertina jų vadovaujamų verslų atsparumą recesijai ir net įžvelgia naujas galimybes.
„Per pastaruosius kelerius metus verslai išmoko laviruoti nenuspėjamų įvykių lavinoje, įveikiant tokius iššūkius kaip nuotolinis darbas, tiekimo grandinių sutrikimai ir sunkiai prognozuojama geopolitinė situacija, kasdien daranti įtaką tiek santykiams tarp valstybių, tiek ir tarp verslų. Vis dažniau ir garsiau kalbant apie recesiją, tyrimo duomenimis, dauguma verslų iš anksto tam ruošiasi, jau kurį laiką didelį dėmesį skiriant atsparumo jai didinimui“, – sako „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.
Vertinant tyrimo rezultatus, pasak eksperto, galima daryti išvadą, kad vadovai numato artėjančią recesiją ir, priešingai nei 2008 metais, jaučiasi jai geriau pasirengę.
„Net 9 iš 10 vadovų, arba 86 proc. respondentų, yra įsitikinę, kad per ateinančius metus teks patirti recesiją, tačiau 3 iš 5, arba 58 proc., mano, kad ji nebus skaudi ir truks neilgai. Dauguma apklaustų vadovų – 76 proc. – tikina esantys parengę reikiamus veiklos planus recesijos periodui“, – aiškina D. Dabulis ir priduria, kad kovai su galimais iššūkiais vadovai įvardijo efektyvesnį sąnaudų valdymą ir spartesnį procesų skaitmenizavimą, kurie leistų didinti produktyvumą mažesnėmis sąnaudomis.
Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad yra svarstomi įvairūs scenarijai, kaip recesija paveiks įmonių veiklą: 73 proc. apklaustųjų mano, kad recesija sulėtins jų vadovaujamų bendrovių augimą per ateinančius trejus metus; trys ketvirtadaliai, arba 75 proc., respondentų mano, kad sąstingis apsunkins atsigavimą po pandemijos; 71 proc. tyrimo dalyvių prognozuoja, kad pajamos sumažės iki 10 proc.
Tyrime dalyvavę vadovai taip pat buvo klausiami apie pasitikėjimą pasaulio ekonomikos atsparumu artimiausią pusmetį, tai yra laikotarpį, kuris gali būti kupinas neužtikrintumo ir nuolatinių pokyčių dėl karo Ukrainoje, neslopstančios infliacijos bei augančių energetikos kainų.
Dauguma respondentų teigė vis dar vertinantys pasaulio ekonomiką teigiamai. Tokių buvo 73 proc., o tai net 13 procentinių punktų daugiau nei 2022 m. vasario mėn.
Įvardijo didžiausius iššūkius
Tyrimo duomenimis, be prognozuojamos recesijos, dauguma (15 proc.) vadovų tarp svarbiausių iššūkių jų verslams šiuo metu įvardija popandeminį nuovargį ir ekonominius veiksnius – 14 proc. respondentų nerimauja dėl pakilusių bankų palūkanų normų ir augančios infliacijos.
Įvardydami penkis svarbiausius ateities iššūkius, vadovai taip pat minėjo naujas besivystančias technologijas, kurios nebuvo minimos tarp penkių svarbiausių iššūkių praėjusių metų apklausoje, o šiemet jos jau atsidūrė svarbiausių iššūkių sąrašo viršūnėje – vadovai vertina kaip greitai verslai gali prie jų prisitaikyti, jas panaudoti ir išlikti konkurencingi. Tarp didžiausią rūpestį keliančių klausimų taip pat atsidūrė ir reglamentavimo bei reputacijos klausimai.
„KPMG Baltics“ partnerio Domanto Dabulio teigimu, vadovams svarbu suvokti, kad šių dienų iššūkiai yra kur kas labiau susiję ir persipynę nei bet kada anksčiau, o geopolitika tampa visa ko ašimi, kuriai derėtų skirti didžiausią dėmesį per artimiausius trejus metus.
Geopolitiniams iššūkiams spręsti ir organizacijų augimui užtikrinti dalis didžiųjų tarptautinių bendrovių vadovų ketina formuoti strateginius verslo aljansus (26 proc.), taip pat didelį dėmesį skirti augimui (22 proc.) ir kitiems geopolitinių rizikų valdymo būdams (20 proc.).
„Tęsiantis karui Ukrainoje, vadovams reikia išsamių žinių ne tik šia tema, bet ir įgūdžių, kaip prognozuoti ir valdyti dėl to kylančias rizikas, kurių yra apstu – nuo tiesioginės veiklos iki reputacijos klausimų“, – sako D. Dabulis. Eksperto teigimu, recesijos akivaizdoje, kiekvienas įmonių žingsnis tampa itin svarbus ir turi būti kruopščiai apgalvotas bei įvertintas.
Tolesni veiksmai
Prognozuodami iššūkių kupiną laikotarpį, tyrimo dalyviai taip pat mato ir naujas galimybes technologijų, talentų ir ESG (aplinkos, socialinių ir valdymo aspektų) srityse. Technologijų srityje investavę į skaitmenizavimo procesus, vadovai turės užtikrinti, kad darbuotojai įsisavintų įdiegtas technologijas ir išnaudotų jų teikiamas galimybes, kas padėtų organizacijoms tobulėti ir augti.
Personalo valdymo srityje vadovų laukia nemažai eksperimentų organizuojant darbo struktūrą, kuri būtų priimtiniausia darbuotojams visiškai ar iš dalies sugrįžus į biurus po pandemijos. Siekiant ilgalaikės, visus tenkinančios pusiausvyros, teks pasitelkti aktyvų klausymąsi ir empatišką bendravimą.
ESG srityje vis daugiau vadovų pripažįsta, kad ESG nuostatų įgyvendinimas padeda užsitikrinti ilgalaikę finansinę sėkmę, kuri padeda lengviau pritraukti talentus, sustiprinti darbuotojų įsitraukimą, užsitikrinti klientų lojalumą ir pritraukti kapitalo.
„2022 CEO Outlook“ tyrimas atliktas 2022 m. liepos 12 – rugpjūčio 24 dienomis. Visų tyrime dalyvavusių bendrovių metinės pajamos viršija 500 mln. JAV dolerių, o trečdalio – 10 mlrd. JAV dolerių. Tyrime dalyvavo bendrovių vadovai iš 11 rinkų (Australijos, Kanados, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Indijos, Italijos, Japonijos, Ispanijos, JK ir JAV) ir 11 pagrindinių pramonės sektorių (turto valdymo, automobilių, bankininkystės, vartojimo prekių ir mažmeninės prekybos, energetikos, infrastruktūros, draudimo, gyvybės mokslų, gamybos, technologijų ir telekomunikacijos).
Taip garsių, tyrime dalyvavusių bendrovių, buvo ir šios: finansinių paslaugų bendrovė „Bankinter“, skaitmeninių paslaugų ir spausdinimo sprendimų bendrovė „Ricoh Europe“, AMP, JAV programinės įrangos kūrėjai „ServiceNow“, Indijos plieno gamybos milžinė „Tata Steel“, pasaulinė Japonijos informacinių ir komunikacijų bendrovė „Fujitsu Limited“.
