close
Share with your friends

Kiek virusas pakeitė verslo vertę: ką turi žinoti vertintojai, analitikai ir savininkai

Kiek virusas pakeitė verslo vertę

Praėjusių metų pabaigoje pradėjus plisti naujajam koronavirusui, kitaip dar žinomam COVID-19, bei vėliau dėl jo kilusi globali pandemija sukūrė nežinomybės atmosferą pasaulyje. Nežinant, kiek laiko tęsis pandemija, kokios formos bus atsigavimas (V? U?, W? L?!), bei kokios bus jos pasekmės ekonomikai, verslininkams, analitikams, vertintojams, auditoriams ir kitiems, bent kiek susiduriantiems su verslo vertės nustatymo poreikiu, klausimų šiuo metu daugiau nei atsakymų. Šiame straipsnyje pamėginsime pasidalinti tarptautine praktika bei padėti dalį šių klausimų atsakyti.

Susijęs turinys

Vertė

„Kaip anksčiau“ nebetinka

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad atliekant vertinimus nereikėtų vadovautis kriterijais, kuriais buvo remiamasi iki krizės pradžios. Kodėl? Nes šis požiūris remiasi potencialiai klaidinga prielaida, kad vertės netrukus grįš į prieškrizinį lygį. Šiuo metu nesimato aplinkybių, kad tokia prielaida galėtų būti teisinga.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tam tikros nežinomybės būta ir iki pandemijos pradžios (ekologinės problemos, stipriai išaugusios kainos kapitalo rinkose, neproporcingai padidėję P/E rodikliai, naftos kainų karai tarp Rusijos ir Saudo Arabijos ir t.t.). Tad net jei pandemija stebuklingai pasibaigtų, klausimas, koks tas prieškrizinis lygis būtų, išlieka. Spręsti apie ilgalaikį viruso poveikį dar anksti, tačiau dabar jau akivaizdu, kad 2020-aisiais daugelio įmonių pajamos ir/arba turto vertės sumažės (arba jau sumažėjo), joms tenka veikti didėjančios nežinomybės ir nepastovumo sąlygomis.

Kai kurioms įmonėms teks susidurti su reikšmingais turto verčių nurašymais, restruktūrizavimu ar net bankrotu. Tikėtina, kad šiuo metu padidės skirtumai tarp vertės (pinigų srautų ir augimo funkcijos) bei kainos (paklausos ir pasiūlos funkcijos). Esant krizinei situacijai sunkumus patiriantiems rinkos dalyviams gali kilti priverstinis poreikis išsiparduoti, tad pardavimo kainos gali būti bet kuriame taške tarp likvidacinės ir rinkos verčių. Tad ką gi reikėtų daryti vertintojams susiduriant su tokia reikšminga nežinomybe? Nagrinėsime du dažniausiai sutinkamus verslo vertinimo metodus – pajamų ir lyginamąjį.

Lyginamasis (rinkos) metodas – ne šiandien
Naudojant palyginamųjų įmonių būdą reikėtų remtis tik tų listinguojamų įmonių informacija, kurių prognozuojama finansinė informacija yra pakoreguota dėl viruso poveikio. Skaičiuojant grynąją skolą reikėtų išanalizuoti potencialius jos rinkos ir balansinės verčių skirtumus.

Palyginamųjų sandorių būdo reikėtų vengti, ypač tų, kurie buvo įvykdyti prieš pandemijos pradžią. Dėl viruso išaugus skirtumui tarp kainos ir vertės palyginamųjų sandorių būdas tapo dar mažiau patikimas.

Lyginamasis (rinkos) metodas verslui įprastai naudojamas kaip papildomas metodas, o dėl naujojo 16-ojo Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto jo panaudojimas tapo ribotas. Panašu, kad virusas metodo patikimumui ir panaudojimo galimybėms sudavė dar vieną smūgį. Įvertinti, ar daugikliai buvo perskaičiuoti dėl viruso poveikio, sudėtinga, tad vertės, apskaičiuotos lyginamuoju (rinkos) metodu gali būti netikslios.

Pajamų metodas – trys konkretūs patarimai
1. Pinigų srautai.

Makroekonominės situacijos neaiškumas sąlygoja pačių įvairiausių scenarijų kūrimą – pradedant ekonomikos atsigavimu ir grįžimu į normalias vėžes per kelis mėnesius ir baigiant ilgai besitęsiančia krize bei recesija. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis neapibrėžtumas bus ženkliai didesnis nei įprastai, tad tikėtinų pinigų srautų prognozių gali būti daugiau.

Dėl šios priežasties vienas iš pasiūlymų būtų vietoje vienos labiausiai tikėtinų pinigų srauto prognozės naudoti tikėtinų svertinių pinigų srautų būdą, kuris paremtas kelių skirtingų prognozių, pasvertų atsižvelgiant į jų tikimybes, naudojimu. Naudojant šį būdą būsimų pinigų srautų neapibrėžtumas atspindimas naudojant tikimybėmis pasvertus pinigų srautus, o ne diskonto normoje. Šis būdas esamai situacijai tinka labiau, nes reikalauja apsvarstyti ir apskaičiuoti gerokai daugiau tikėtinų skirtingų ateities scenarijų.

Pradėti galima nuo vadovybės parengtų biudžetų/prognozių. Tačiau pagrindinės prielaidos, tokios kaip pardavimo apimčių, kainų, maržų, apyvartinio kapitalo, valiutų kursų prognozės privalo būti peržiūrėtos ir pakoreguotos atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines bei rinkos sąlygas. Be abejo, pinigų srautų prognozes ženkliai apsunkina neapibrėžtumas dėl:

Kovos su virusu priemonių pobūdžio, griežtumo ir trukmės;
Kiek laiko užtruks verslui bei ekonomikai sugrįžti į prieškrizinę būklę;
Atsigavimo pobūdžio staigumo bei recesijos tikimybės;
Galimo užsitęsusio poveikio ekonomikai ar atskiriems sektoriams.


Siekiant tinkamai atsižvelgti į aukščiau įvardintų dalykų poveikį, prognozuojamą laikotarpį galima pailginti ir vietoje Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų rekomenduojamų 5 metų laikotarpio naudoti ilgesnį periodą.

2. Diskonto norma

Diskonto norma, paremta kapitalo įkainojimo modeliu (angl. Capital Asset Pricing Method, CAPM), turėtų atspindėti tik sisteminę (rinkos) riziką. Nesisteminė rizika (atskirai įmonei, turtui ar turto grupei kylanti rizika) atsispindės naudojant tikėtinus svertinius pinigų srautus.

Kaip keisis atskiri CAPM elementai? Rinkos rizikos priedas turi būti koreguojamas atsižvelgiant į smukusias kapitalo rinkas ir koreguotas makroekonomines prognozes. Reikšmingų beta koeficientų pokyčio bent trumpuoju laikotarpiu nesitikima, nes jie dažniausiai paremti ilgalaikiais istoriniais duomenimis (2-5 metų). Regresijų analizė bandant perskaičiuoti beta koeficientus nerekomenduojama dėl esamų rinkos sąlygų ir reikšmingo akcijų rinkos nepastovumo. Atitinkamai reikšmingai keistis neturėtų ir diskonto normos skaičiavimuose naudojama kapitalo struktūra, kuri įprastai taip pat remiasi ilgo laikotarpio sektoriaus analize.

Kokie bus nerizikingos palūkanų normos pokyčiai? Europos centriniam bankui nepakeitus palūkanų, nerizikinga palūkanų norma turėtų išlikti panašiame lygyje. Tikėtina, kad netolimoje ateityje dėl skatinamosios politikos ši norma mažės ir, atsižvelgiant į dabartinį žemą lygį, gali tapti neigiama. Pastaruoju atveju skaičiuojant diskonto normą rekomenduojama imti 0 proc. nerizikingą palūkanų normą. Kalbant apie nerizikingą palūkanų normą, galime paminėti ir amžinojo augimo normą. Amžinojo augimo normą rekomenduojama prilyginti nerizikingai palūkanų normai, tačiau imti ne mažesnę nei 0 proc. (tuo atveju, jei nerizikinga palūkanų norma neigiama). Ilgalaikiai makroekonominiai indikatoriai gali būti naudojami, tačiau turės būti atnaujinti pasibaigus pandemijai.

3. Vertinimo data

Žemiau pateikiami keli reikšmingi momentai, kuriuos svarbu apsvarstyti, susiję su vertinimo data:

Atliekant retrospektyvinį vertinimą svarbu nustatyti, kuri data buvo „prieš“ ir „po“ COVID-19 protrūkio. Kaip atskaitos taškas galėtų būti 2020 m. vasario vidurys, tačiau reikia turėti omenyje, kad

-skirtingus verslus virusas paveikė skirtingu metu;
-tradiciškai, privalu remtis tik informacija, kuri buvo žinoma iki vertinimo datos.


COVID-19 poveikio įtraukimas į vertinimą priklauso ir nuo vertinimo tikslo. Vertinant finansinės apskaitos tikslais į viruso poveikį nereikia atsižvelgti, jei vertinimo data 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau reikia atsižvelgti vertinant 2020 m. pirmojo ketvirčio pabaigai. Vertinant, pavyzdžiui, finansavimo tikslu, į viruso poveikį gali tekti atsižvelgti net ir vertinant 2019 m. gruodžio 31 d.


Baigiamosios mintys


Vertinimas šiuo laikotarpiu yra išties sudėtingas ir be galo atsakingas procesas. Svarbu suprasti, kad pasiūlyti universalų sprendimą neįmanoma – dabar kaip niekada svarbi profesinė patirtis, sprendimas ir itin kruopšti analizė. Juk viruso poveikis labai ne vienodas skirtingiems sektoriams ir netgi atskiriems verslams sektoriuje.

Tikimės, kad straipsnyje pateikti pasiūlymai padės bent iš dalies atsakyti į tam tikrus kylančius klausimus. Visgi, reikia turėti omenyje, kad šie pasiūlymai galioja tik trumpuoju laikotarpiu, tad reikia nuolat sekti besikeičiančią informaciją.

Kadangi patikimą informaciją rasti šiuo metu sudėtinga, rekomenduojama pagal galimybes taikyti bent du metodus (ši rekomendacija bendra, tačiau šiuo metu dar aktualesnė). Vertinimus daryti siūloma kuo dažniau (bent kas ketvirtį), atnaujinti atsiradus naujos reikšmingos informacijos, taip pat įtraukti kuo detalesnę jautrumo analizę.

Ko gero, pandemijos akivaizdoje dar didesnę svarbą įgyja poreikis remtis maksimaliai išoriniais duomenimis, kas suteikia daugiau aiškumo dėl prielaidų ir leidžia lengviau sekti jų pokyčius.

Edgaras Mechoncevas, audito ir konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ Sandorių konsultacijų skyriaus projektų vadovas

 

© 2020 „KPMG Baltics“, UAB yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir nepriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei KPMG International Cooperative („KPMG International“), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

Susisiekite su mumis

 

Norite dirbti su KPMG?

 

loading image Pasiūlymo užsakymas