Dėl judėjimo per sieną ir šalies viduje:
• Uždrausta užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus vairuotojus, ekipažų ir įgulų narius, kurie dirba tarptautinius komercinius krovinių vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius krovinių vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat asmenis, turinčius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir kt.;
• Iki 2020 m. kovo 19 d. 00:00 val. leidžiamas asmenų, grįžtančių į savo gyvenamosios vietos valstybę, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją be būtinojo sustojimo. Po 2020 m. kovo 19 d. 00:00 val. iki karantino pabaigos užsieniečių keleivinis tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti vykdomas tik geležinkeliu be sustojimų;
• Uždrausta Lietuvos Respublikos piliečiams išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo gyvenamąją vietą, vyksta į savo darbo vietą, taip pat gavus kompetentingos institucijos leidimą;
• Uždraustas kruizinių laivų patekimas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą.

Dėl viešojo ir privataus sektoriaus veiklos: 

• Uždraustas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas;
• Uždrausti visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai;
• Uždrausta sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias medicininės reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu;
• Uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantis higienos reikalavimų;
• Uždrausta parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimą, veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų;
• Uždrausta teikti grožio paslaugas;
• Uždrausta lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla.

Dėl šalyje paskelbto karantino bei apribotos privataus sektoriaus veiklos, tiek įvairiose
žiniasklaidos priemonėse, tiek visuomenėje kyla diskusija dėl sutartinių prievolių vykdymo bei Nenugalimos jėgos (pranc. Force majeure ) aplinkybių (kurios yra laikomos pagrindu atleisti sutarties šalį nuo sutartinės atsakomybės) taikymo galimybių.

Primename, kad Nenugalima jėga laikomos tokios aplinkybės, kurių sutarties šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu bei negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Karantino paskelbimas ir atitinkamų veiklų ribojimas savaime dar nereiškia, kad gali būti taikoma Nenugalimos jėgos sąlyga, todėl būtina įsivertinti individualių aplinkybių atitiktį Nenugalimos jėgos kriterijams ir kokios yra realios pasekmės.

Pirma, asmenys, kuriems kyla sunkumų vykdyti sutartis, privalo nedelsdami informuoti kitą sutarties šalį apie įvykusias nenumatytas Nenugalimos jėgos aplinkybes.

Antra, būtina nustatyti kokia teisė taikoma sudarytai sutarčiai. Jeigu taikytina teisė nėra Lietuvos Respublikos, tuomet reikia nustatyti ar Nenugalimos jėgos sąlyga pagal taikytiną teisę yra taikoma sutarčiai bei kokios galimybės įrodyti, kad Lietuvoje paskelbtas karantinas tenkina Nenugalimos jėgos taikymo kriterijus.

Galiausiai, Nenugalimos jėgos aplinkybių įrodinėjimą kiek palengviną gaunamas Prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduodamas pažymėjimas, kuris nors nepatvirtina pagrindo atleisti nuo atsakomybės, tačiau patvirtina faktines aplinkybes bei gali padėti tiek derantis su kita šalimi dėl tolimesnio sutarties vykdymo, tiek kilus ginčui teisme. Atkreipiame dėmesį, kad Prekybos, pramonės ir amatų rūmai kiekvieną situaciją vertina individualiai ir pažymas išduota tik visapusiškai įvertinus pateiktame prašyme išdėstytus motyvus, todėl pateikiant prašymą būtina tinkamai išdėstyti visus prašymo argumentus bei motyvus.

Be kita ko, karantino paskelbimas Lietuvoje atitinkamais atvejais gali būti pripažintas ir sutarties vykdymo suvaržymu pasikeitus aplinkybėms (LR Civilinio kodekso 6.204 str.), kas suteikia galimybę suvaržymą patyrusiai sutarties šaliai inicijuoti sutarties sąlygų peržiūrėjimą, pakeitimą ar sutarties nutraukimą.
 

Seimas priėmė LR Darbo kodekso 47 ir 49 str. pataisas, leidžiančias lanksčiau reguliuoti darbo teisinius santykius esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai

LR Darbo kodekso pakeitimuose papildyta, kad darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali skelbti prastovą ir tais atvejais, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

Paskelbus prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino:

1) iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę;

2) prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas) patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka;

3) darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama 2 punkte nustatyta tvarka proporcingai.

Taip pat Darbo kodekse įtvirtinta, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Seimas priėmė LR Užimtumo įstatymo pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas paskelbtos prastovos atveju, suteikti verslui subsidijas darbo užmokesčiams kompensuoti

Siekiant užtikrinti, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova dėl Lietuvoje įsigaliojusio karantino, Seimas LR Užimtumo įstatyme nustatė, kad darbdaviams, prastovos metu išsaugantiems darbo vietas užimtiems asmenims, bus mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dydį sudarys 60 proc. arba 90 proc. (tiems, kam Vyriausybės nutarimu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai) apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Vyriausybės patvirtintas minimalus mėnesinis darbo užmokestis.

Ekstremaliosios situacijos ar karantino metu subsidija darbo užmokesčiui bus mokama iki 3 mėnesių. Darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas turės išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

KARANTINAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE

2020 m. kovo 25 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 264, pakeitusiu LR Vyriausybės nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantino galiojimas pratęstas iki balandžio 13 d. 24 val. Taip pat įvesti šie karantino režimo pakeitimai (kiti dėl karantino įvesti apribojimai lieka nepakeisti):

Dėl judėjimo per sieną ir šalies viduje:

• Leidžiamas asmenų, grįžtančių į savo gyvenamosios vietos valstybę, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją be būtinojo sustojimo, suformavus asmenų ar transporto priemonių grupes ir užtikrinus šių grupių privalomą palydą (konvojų) nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką iki išvykimo iš jos per tarptautinius sienos kirtimo punktus;
• Uždrausta Lietuvos Respublikos piliečiams išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, vyksta į savo darbo vietą, yra ekipažų ir įgulų nariai, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo komercinius tarptautinius visų rūšių vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat taip pat gavus kompetentingos institucijos leidimą.

Dėl privataus sektoriaus veiklos:

• Leidžiama teikti finansines paslaugas, kai jos teikiamos maisto prekių parduotuvėse, prekybos ir (arba) pramogų centruose;
• Karantino laikotarpiu ir 14 kalendorinių dienų, pasibaigus karantino laikotarpiui, degalų pardavimo vietose gali būti prekiaujama benzinu, kuriame yra mažiau nei 10 procentų biodegalų, užtikrinant kokybės standarto reikalavimus. Bioetanolis, nepanaudotas biodegalų gamybai, naudojamas medicininėms arba dezinfekcinėms reikmėms.

 

TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė LR Darbo kodekso ir LR Užimtumo įstatymo pakeitimo projektus, kuriais siekiama iš dalies pakeisti prastovos darbuotojui skelbimo tvarką ir subsidijų darbdaviui mokėjimo tvarką, darbdaviui paskelbus prastovą dėl galiojančio karantino. Taip pat svarstoma nustatyti didesnes subsidijas darbdaviams.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat parengė LR Vyriausybės nutarimo Nr. 496  „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ pakeitimo projektą, kuriuo siekiama palengvinti darbuotojų nuomą esant paskelbtai ekstremaliai situacijai ar karantinui.

LR Teisingumo ministerija parengė LR Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama padidinti baudas juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus iki 880 Eur.

Planuojama, kad aukščiau paminėtus įstatymų pakeitimus Seimas svarstys kitą savaitę, o Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ pakeitimas įsigalios pritarus Vyriausybei ir jį pasirašius ministrui pirmininkui.

 

EUROPOS SĄJUNGOS PARAMA LETUVAI

Kaip skelbia Europos Komisijos pranešimas Europos Sąjungos valstybėms-narėms, Europos Sąjunga valstybėms narėms skirs finansinę paramą, kurią valstybės nares naudos kovai su Covid-19 ir sukeltomis neigiamomis pasekmėmis šalių darbo rinkoms, verslui ir kt. Lietuva gali tikėtis 1,5 milijardo eurų paramos.

KARANTINAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE

2020 m. balandžio 8 d. LR Vyriausybė pasiūlė sugriežtinti Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantį karantiną ir pratęsti jį iki 2020 m. balandžio 27 d. 24:00 val.

TEISĖS AKTŲ PAKEITIMAI

Dar kartą pakeista prastovos darbuotojui skelbimo tvarka

2020 balandžio 8 d. įsigaliojo LR Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo iš dalies pakeista naujai nustatyta prastovos darbuotojams dėl šalyje galiojančios ekstremalios situacijos ar karantino skelbimo tvarka. Pakeitimu nustatyta, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai LR Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Skelbiant prastovą darbuotojui 2020 m. balandžio 8 d. ar vėliau, darbdavys privalo ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo informuoti Valstybinę darbo inspekciją.

Darbdavys, paskelbęs darbuotojui prastovą anksčiau nei 2020 balandžio 8 d., privalo informuoti apie tai Valstybinę darbo inspekciją ne vėliau kaip iki 2020 balandžio 10 d.

Pakeista subsidijų mokėjimo darbdaviams, paskelbusiems prastovą, tvarka

2020 balandžio 10 d. įsigaliojo LR Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo iš dalies pakeista subsidijų darbdaviams, paskelbusiems prastovas darbuotojams dėl ekstremalios situacijos ar karantino, mokėjimo tvarka. Pakeitimu įteisintos šios naujovės:

• Nauji subsidijų dydžiai: 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto, arba 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
• Kiekvienas valstybės remiamas darbdavys gali pasirinkti subsidijos dydį, kuris jam yra palankesnis priklausomai nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų valstybės remiamų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

Kreipimosi dėl subsidijų darbdaviams mokėjimo tvarka

Į subsidiją gali pretenduoti prastovas darbuotojams paskelbę darbdaviai, kurie atitinka šias sąlygas:

a) nėra biudžetinė įstaiga;
b) nebankrutuoja ir nėra likviduojamas;
c) vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius metus neturėjo nuobaudos dėl nelegalaus ar nedeklaruoto darbo, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų, dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų ir pan.

Dėl subsidijos skyrimo nuo balandžio 5 dienos galima kreiptis į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentą, kurio veiklos teritorijoje registruota darbdavio buveinė, nuotoliniu būdu (elektroniniu paštu arba paštu) pateikiant departamentui reikiamus dokumentus.

Dokumentai dėl subsidijos skyrimo teikiami Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentui kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Pirmą kartą kreipiantis dėl subsidijos, dokumentai gali būti teikiami iki mėnesio pabaigos.

Užimtumo tarnyba per 5 darbo dienas įvertins pateiktus dokumentus ir priims sprendimą skirti arba neskirti subsidiją darbo užmokesčiui per prastovą.

Valstybės subsidija darbdaviams bus mokama tol, kol ekstremali situacija ar karantinas Lietuvoje nebus atšauktas.

Iškilus klausimams, maloniai prašome kreiptis į KPMG Law profesionalus dėl pagalbos.

Valstybė kompensuos darbdaviams mokamus darbo užmokesčius net ir atšaukus karantiną

2020 gegužės 15 d. įsigaliojo LR Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo, be kita ko, nustatyta, kad darbdaviai, net ir Lietuvoje pasibaigus karantinui, toliau gaus subsidijas darbo užmokesčiui iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Karantinui pasibaigus subsidijas darbo užmokesčiui gaus tie darbdaviai, kuriai priklauso vienai iš šių grupių:

• Prieš karantiną gavo subsidijas, skirtas darbo užmokesčiui kompensuoti įdarbintiems Užimtumo tarnybos siųstiems darbuotojams;
• Per karantiną paskelbė prastovas darbuotojams, paprašė skirti subsidijas darbo užmokesčiui ir darbo vietas išlaikė įstatymo nustatytą laikotarpį;
• Patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.

Lietuvoje pasibaigus karantinui darbdaviams bus mokamos tokio dydžio subsidijos:

• Pirmus du mėnesius:
  a) 100% darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 607 Eur, arba
  b) 100% darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 303,50 Eur, kai su darbuotoju sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis, arba
  c)darbdavio pasirinkimu 70% darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1214 Eur, arba 100% darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 607 Eur, jeigu darbdavys įtrauktas į patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą.
• Trečiąjį ir ketvirtąjį mėnesius:
  a) 50% darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 607 Eur, arba
  b) 50% darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 303,50 Eur, kai su darbuotoju sudaryta terminuota arba sezoninio darbo sutartis, arba
  c) 50% darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1214 Eur, jeigu darbdavys įtrauktas į patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą. 

Penktąjį ir šeštąjį mėnesius:
a) 30% darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 607 Eur, arba
b)30% darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 1214 Eur, jeigu darbdavys įtrauktas į patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą.

KARANTINAS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE

2020 m. lapkričio 4 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvedamas karantinas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d. 24:00 val.

 

Karantino metu taikomi apribojimai:

Dėl viešojo ir privataus sektoriaus veiklos:

Prekyba: Parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose ir teritorijose šalia jų, taip pat paslaugų teikimo vietose (išskyrus apgyvendinimo paslaugų teikimo vietas) turi būti užtikrinamas 10 m²  prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo;

Sveikatinimo paslaugos: Draudžiama sveikatinimo paslaugų centrų, teikiančių poilsio paslaugas, veikla;

Sporto, kultūros paslaugos: Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus aukšto meistriškumo sporto pratybas, individualius (vienam lankytojui) fizinio aktyvumo užsiėmimus;

Maitinimas, laisvalaikio paslaugos: Draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla, išskyrus atvejus, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais, arba viešojo maitinimo paslaugos teikiamos įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams šių įmonių, įstaigų ar organizacijų teritorijose ir (ar) patalpose;

Renginiai: Draudžiami visi viešose vietose, atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas, kai jos vyksta be žiūrovų bei laidotuves, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų;

Gydymo paslaugos: Kontaktiniu būdu teikiamos paslaugos: odontologijos paslaugos; nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugos; vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą paslaugos; vykdant ligų prevencijos programas; įsidarbinančių asmenų, siekiančių dirbti tokioje veiklos srityje, kurioje dirbant patiriamas atitinkamas kenksmingų rizikos veiksnių poveikis, profilaktinių sveikatos patikrinimų paslaugos.

PAGALBOS PRIEMONĖS VERSLUI KARANTINO METU

Vyriausybei pasitarime pritarus siūlymui nuo lapkričio 7 d. iki lapkričio 29 d. paskelbti karantiną šalyje ir pradedant taikyti ribojimus įvairioms privataus sektoriaus veikloms, kartu buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomiems kriterijams dėl paramos verslui skyrimo.

LR Vyriausybės duomenimis, Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengs veiklų sąrašą, į kurį patenkančios labiausiai dėl Covid-19 pandemijos karantino metu nukentėjusios įmonės galės pasinaudoti paramos priemonėmis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu, pagalba galinčių pasinaudoti įmonių sąrašas, galėtų būti sudaromas ir tvirtinamas lanksčiai, pagal besikeičiančią situaciją. Toks sąrašas galėtų būti sudaromas pagal apyvartos kritimą, kai jis sudaro daugiau negu 30 proc. ir kai jį patiria 40 proc. atitinkamą veiklą vykdančių įmonių.

Planuojamą galutinį sprendimą dėl priemonių turės priimti Vyriausybė. Apie priimtą sprendimą informuosime kituose mūsų naujienlaiškiuose.

Tuo pačiu primename, kad labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės pirmojo karantino metu vis dar gali pasinaudoti daliniu nuomos mokesčio kompensavimu. Paraiškos gali būti teikiamos iki 2020 m. gruodžio 1 d. Kompensuojamas laikotarpis: iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.