Bankas pasiteiravo daug informacijos ir dokumentų dėl jūsų įmonės atliekamos transakcijos? Finansų įstaiga paprašė jūsų ar jūsų įmonės užpildyti „Pažink savo klientą“ (angl. KYC — Know Your Customer) klausimyną? Nepavyksta atsidaryti verslui užsienyje reikalingos sąskaitos? Ar net gavote perspėjimą, kad sąskaita bus uždaryta, nors jau daugybę metų ja naudojotės ir iki šiol nebuvo kilę jokių problemų? Pastaruoju metu gan reikšminga smulkaus bei vidutinio verslo (SVV) įmonių dalis susiduria su šiais klausimais. Tai kas čia iš tikrųjų vyksta? Kas sąlygoja tokius pokyčius?

V. Liktorė teigia, kad bendrovėms, kurios nori toliau sėkmingai vystyti verslą ir tuo pačiu valdyti naujai kylančias rizikas, svarbu žinoti tris pagrindinius dalykus.
„Pirmiausia reikėtų žinoti, kad finansų sektorių šiuo metu krečia tarptautinė kovos su pinigų plovimu karštinė. Taip pat kiekvienai įmonei reikia domėtis ir žinoti, kur ir kaip dar naudojami jos duomenys ir kokių prevencijos priemonių galima imtis, kad verslas būtų maksimaliai skaidrus ir apsaugotas“, – vardija pašnekovė.

Intensyvi kova su pinigų plovimu
Finansų sektoriui, kuriame veikia tradiciniai bankai ir kitos finansinės įstaigos, įvairios licencijuotos „fintech“ įmonės – mokėjimo įstaigos (MĮ) ir elektroninių pinigų įstaigos(EPĮ) – šiuo metu kyla nemažai iššūkių, susijusių su veiklos reguliavimu. Be dažnai viešojoje erdvėje minimų PSD2 (ES Direktyva dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje), BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) ar kapitalo pakankamumo besikeičiančio reguliavimo, tarptautiniu mastu vis daugiau dėmesio skiriama kovai su pinigų plovimu.
Vis dėlto, anot V. Liktorės, pastarųjų įvykių patirtis rodo, kad šios pastangos gali nueiti vėjais, jeigu trūksta tarpvalstybinio bendradarbiavimo.
„Todėl per pastaruosius dvejus metus buvo pradėtos kelios pagrindinės iniciatyvos, skirtos sustiprinti Europos sąjungos kovą su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu (CFT)“, – įvardija pašnekovė,

Tai apibendrina:

• Penktoji ir šeštoji kovos su pinigų plovimu direktyvos, kurios turi būti perkeltos į nacionalinę teisę 2020 m.;
• Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) patvirtintas plataus užmojo kovos su pinigų plovimu veiksmų planas, kurį įgyvendins Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucija (EIOPA), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), Europos centrinis bankas (ECB) ir nacionalinės valdžios institucijos;
• Penktoji kapitalo poreikio direktyva (CRD V), kurioje teigiama, kad priežiūros institucijos kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis vaidina „svarbų vaidmenį nustatant ir drausminant su pinigų plovimu susijusius trūkumus“.

Vitalija Liktorė pasakoja, kad ECB ne kartą priminė bankams, jog jiems tenka svarbiausias vaidmuo užkertant kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui.
„Jie turi užtikrinti, jog būtų skiriama pakankamai dėmesio kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, net jei tai reikštų, kad bankams reikia iš naujo apibrėžti savo verslo rizikos apetitą, reikšmingai patobulinti savo valdymo ir kontrolės sistemas ar net iš naujo suderinti savo verslo modelius. Nenuostabu, kad to paties tikimasi ir iš kitų finansų rinkos dalyvių, ypač naujai besikuriančių MĮ, EPĮ ar specializuotų bankų“, – apžvelgia V. Liktorė.
Pasak pašnekovės, svarbu paminėti, kad visi finansų sektoriaus žaidėjai šiuo metu yra tarsi po padidinamuoju stiklu. Pavyzdžiui, 2018 m. ir 2019 m. Lietuvos bankas skyrė nemažas baudas kelioms elektroninių pinigų įstaigoms dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų pažeidimų.
Tokios suintensyvėjusios kovos su pinigų plovimu pasekmė, sako pašnekovė, yra kas dieną augantis dėmesys pinigų plovimo prevencijai ir vis didėjantis spaudimas finansų įstaigų klientams, kurie, dėl kliento pažinimo procedūrų, jų atliekamų operacijų kontrolės, besikeičiančių teisės aktų nuostatų ir priežiūros institucijų rekomendacijų, susiduria su ilgėjančiu finansų įstaigų paklausimų ir reikalavimų sąrašu.

„Tik suprasdamas, kodėl tai vyksta, SVV gali operatyviai paruošti atsakymus galimiems klausimams“, – pabrėžia ekspertė.
Kur ir kaip dar naudojami duomenys
V. Liktorė paaiškina, kad pinigų plovimo prevencijos tikslais renkama informacija yra naudojama ir kitais tikslais. Daugumos šalių mokesčių administratoriai suinteresuoti šią informaciją gauti.
„Tarptautiniu mastu egzistuoja susitarimai, o jų pagrindu – sistemos, kurias naudojant tais duomenimis yra automatiškai apsikečiama (angl. AEOI – Automatic Exchange of Information). Lietuvos mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – šiuos duomenis taip pat gauna ir perduoda“, – teigia ji.
Finansų įstaigos savo šalies mokesčių administratoriui struktūrizuota forma privalo pateikti duomenis apie tai, kas yra finansinės sąskaitos savininkas, kokia jo rezidavimo valstybė, kas yra savininką kontroliuojantys asmenys, koks yra sąskaitos balansas ataskaitinio periodo pabaigoje, kokie mokėjimai buvo atlikti sąskaitos savininkui, taip pat papildomų savininką ar jį kontroliuojančius asmenis leidžiančių identifikuoti duomenų.
„Dalį šių duomenų pateikti privaloma, dalis duomenų turėtų būti pateikiami, jei jie egzistuoja finansų įstaigų sistemose. Todėl gerėjant pinigų plovimo prevencijai ir ypač „Pažink savo klientą“ procedūroms, tikėtina, kad mokesčių administratoriai sužinos daugiau tikslesnių ir kokybiškesnių duomenų bei jais apsikeis“, – sako pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad kol kas, dėl iki galo nesuformuotų teisinių bazių, informacijos mainų praktikos stokos bei kitų aplinkybių, duomenys mainams gali likti nepateikti arba gali būti pateikti neteisingi duomenys.
„Todėl turint finansinių (pvz. banko ar „fintech“ įmonių) sąskaitų užsienyje patartina jų duomenis tinkamai susitvarkyti, kad vėliau netektų Lietuvos mokesčių administratoriui atsakinėti į klausimus, kurių kils jam gavus netikslius duomenis“, – pataria V. Liktorė.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad šalių skaičius, iš kurių VMI automatiniu būdu gali gauti duomenis, artėja prie 100. Duomenų mainai vyksta kasmet ir prie šios praktikos prisijungia vis daugiau šalių. Pavyzdžiui, VMI jau yra gavusi informaciją apie kiek daugiau nei 70.000 Lietuvos asmenų turimų beveik 120.000 finansinių sąskaitų užsienio šalyse.

„Suprantama, kad artimiausiu metu daugiausia dėmesio VMI skirs duomenims apie sąskaitas tikslinėse (t.y. ofšorinėse „mokesčių rojų“) teritorijose. Tačiau VMI analitiniai gebėjimai gerės, techniniai automatiniai sprendimai tobulės (pvz. duomenų apie lėšas užsienio sąskaitose sutikrinimui tarp SAF-T rinkmenos ir to, kas gauta iš kitų šalių mokesčių administratorių), todėl labai tikėtina, kad dėmesio gali sulaukti ir daugiau mokesčių mokėtojų“, – prognozuoja specialistė.
Ką galima padaryti
Įmonėms, kurios dar nesusidūrė su panašaus pobūdžio paklausimais iš aptarnaujančiojo banko ar finansų įstaigos, verta:

• persižiūrėti įmonių grupių struktūras ir jas galimai paprastinti;
• susirinkti visą reikalingą informaciją apie įmonės akcininkus ir galutinius naudos gavėjus; turėti tai patvirtinančius dokumentus;
• sutvarkyti registrinius verslo duomenis;
• įsivertinti, ar vis dar reikalingos finansinės sąskaitos (banko, elektroninių pinigų, kt.) užsienyje;
• įsivertinti lėšų judėjimą tarp šalių bei su tuo susijusį verslo ir ekonominį turinį; pvz., ar finansų įstaigoms arba mokesčių administratoriams negalėtų kilti abejonių. O jei galėtų – ar yra pakankamai informacijos ir dokumentacijos tai pagrįsti;
• Spręsti mokestines rizikas neatidėliojant, nes mokesčių administratoriai gaudami vis daugiau duomenų įgyja ir daugiau galimybių jas nustatyti.