close
Share with your friends

Alkoholio prekybos rinka: investicijas diktuoja nauji įpročiai

Alkoholio prekybos rinka

Alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiai keičiasi visame pasaulyje: tradicinių gėrimų, tokių kaip vynas, alus, degtinė, prekyba menksta, bet populiarėja nauji produktai – aukštesnio kainų segmento, sveikesni ir nealkoholiniai gėrimai. Panašias tendencijas stebime ir Lietuvoje, o mažėjant alkoholinių gėrimų pardavimams kalbama apie didėjančią šešėlinę prekybą, svaigalų atsivežimą iš Lenkijos ir Latvijos.

Darius Klimašauskas

Direktorius, sandorių skyrius, susijungimai ir įsigijimai, vertinimai

KPMG Lietuvoje

Susisiekti

Susijęs turinys

Gėrimai

Alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiai keičiasi visame pasaulyje: tradicinių gėrimų, tokių kaip vynas, alus, degtinė, prekyba menksta, bet populiarėja nauji produktai – aukštesnio kainų segmento, sveikesni ir nealkoholiniai gėrimai. Panašias tendencijas stebime ir Lietuvoje, o mažėjant alkoholinių gėrimų pardavimams kalbama apie didėjančią šešėlinę prekybą, svaigalų atsivežimą iš Lenkijos ir Latvijos.

<...>

Tūkstantmečio kartos atstovams renkantis sveikesnį gyvenimo būdą, matyti, kad alkoholinių gėrimų vartojimas mažėja visoje Europoje. Dabar populiaru rinktis sveikesnius produktus, kurių gamintojų strategijose pirmiausia akcentuojamas tvarumas, ekologija ir socialinė atsakomybė. Nemažai naujokų, kurių veikla paremta šiomis nuostatomis, gana greitai išpopuliarėja, teigiama KPMG alkoholinių gėrimų rinkos apžvalgoje „Beyond beer“.

JAV alkoholinių gėrimų vartojimo statistika rodo, kad prioritetas teikiamas kokybei, o ne kiekiui. Devintus metus iš eilės mažėja vyno ir alaus pardavimai, bet auga stipriųjų gėrimų kategorija. Prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus „premium“ segmento gėrimų pardavimai augs visame pasaulyje.

Alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiai keičiasi visame pasaulyje: tradicinių gėrimų, tokių kaip vynas, alus, degtinė, prekyba menksta, bet populiarėja nauji produktai. KPMG duomenimis, 2018 m. JAV alkoholinių gėrimų suvartota 1,6% mažiau nei prieš metus, tačiau tikimasi, kad iki 2023 m. alkoholinių gėrimų kategorijoje bus regimas 7% augimas.

Vartotojai migruoja nuo alaus prie aukštesnio kainų segmento sveikesnių gėrimų be alkoholio. Sparčiausiai augančios kategorijos yra nealkoholiniai gėrimai, „premium“ produktai, skirti kokteiliams, alkoholiniai gėrimai iki 4,5–6 alk. stiprumo ir salykliniai gėrimai (pavyzdžiui, salyklinis viskis).

KPMG prognozuoja, kad 2018–2023 m. nealkoholinių kokteilių segmentas turėtų išaugti 8,6%, nealkoholinio alaus pardavimai kils 8,8%, o labiausiai populiarės nealkoholinis vynas (+13,5%). Praėjusiais metais JAV nestiprių alkoholinių gėrimų pardavimai išaugo 193%, o salyklinių gėrimų, tokių kaip salyklinis viskis, prekyba šoktelėjo 574%.

<...>

Darius Klimašauskas, „KPMG Baltics“ įmonių finansų skyriaus vadovas, atkreipia dėmesį, kad net tokie milžinai, kurie anksčiau veikė tik gaiviųjų gėrimų kategorijoje, regi nišų alkoholinių gėrimų rinkoje. Gamindama nestiprius alkoholinius gėrimus „Coke“ tiesiogiai konkuruoja su alkoholinių gėrimų gamintojais 4,5–6 alk. stiprumo segmente.

„Jeigu „Coke“ nuspręs, kad šis produktas turi būti ir Europoje, jis gali labai greitai atsirasti parduotuvių lentynose ir HORECA segmente; tiesiog išnaudojant esamus pardavimų kanalus ir stiprų prekių ženklą tereikia įmesti produktą į krepšelį. Taip rinkoje gali atsirasti labai stiprūs konkurentai tiek Lietuvos, tiek užsienio gamintojams“, – akcentuoja D. Klimašauskas.

<...>

„Ko gero, galima svarstyti, kas labiau apsimoka: gabenti vyną, kurio butelis kainuos 2,5–3 Eur, tūkstantį kilometrų ar gaminti ką nors panašaus kur nors Anykščiuose arba Alytuje. Akivaizdu, kad daugiausia kovų dabar vyksta nestipraus alkoholio segmente, galbūt čia slypi ir daugiausia galimybių užsidirbti“, – svarsto D. Klimašauskas.

Tiesa, didėjant perkamajai galiai situacija rinkoje netruko pasikeisti. Augant galimybėms, gamintojai ir importuotojai pradėjo siūlyti įvairesnę produkciją.

„Kol Lietuvoje 0,5 l alaus kainavo 1 Eur, baruose būdavo tik „Kalnapilio“ ir „Švyturio“ alus. Vėliau, kai kainos pakilo iki 2 Eur, atsirado vietos gamybos, bet užsieninių prekių ženklų alaus. Kai alaus kainos pasiekė 3 Eur ribą, daugelyje barų jau galima rinktis iš dešimčių alaus rūšių. Rinka išsiplėtė tiek, kad jau ir importuotojams apsimoka vežti alų, ir vietos darykloms apsimoka gaminti nišinę „craft“ produkciją“, – sako D. Klimašauskas.

<...>

Mūsų šalyje ryški ir kita tendencija – nealkoholinio alaus ir alaus gėrimų staigus išpopuliarėjimas. Skaičiuojama, kad per kelerius metus iš beveik nereikšmingos rinkos dalies nealkoholinis alus ir sidras tampa rimta rinkos jėga. „Brewers of Europe“ tyrimas rodo, kad nealkoholiniam ir silpnam alui tenka daugiau nei 5% visos Europos alaus rinkos.

„Lietuvoje rekordiškai greitai išpopuliarėjo nealkoholinis alus, ir galbūt tam įtakos turėjo alkoholio reklamos draudimas; aludariai daugiau reklamavo nealkoholinius gėrimus, ir taip „sukūrė“ naują rinkos segmentą. Atsirado skirtingų šio alaus rūšių, akivaizdu, kad aludariai toliau investuoja į besikeičiančius vartotojų norus.“

„KPMG atliktas tyrimas rodo, kad po kokių trejų metų lygiai taip pat bus išpopuliarėjęs nealkoholinis vynas“, – daro prielaidą D. Klimašauskas. Tiesa, Lietuvoje vynas gerokai mažiau populiarus nei kitose Europos šalyse, tad ši prielaida atrodo kiek drąsi. Kita vertus, prieš penkerius metus niekas nebūtų susiejęs maratono su alaus daryklos reklama, o šiandien į šį reiškinį žiūrime be nuostabos.

Visą straipsnį galite skaityti „Verslo žinių“ portale.

© 2020 „KPMG Baltics“, UAB yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir nepriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei KPMG International Cooperative („KPMG International“), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

Susisiekite su mumis

 

Norite dirbti su KPMG?

 

loading image Pasiūlymo užsakymas