Norint pasinaudoti šia teise, reikės atitikti tam tikras sąlygas: teisės aktų, dėl kurių kreipiamasi į KT, pagrindu priimtas sprendimas turi pažeisti asmens konstitucines teises ir laisves, taip pat asmuo turi būti išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones. Nuo rudens įsigaliosiančios KT įstatymo pataisos, Seime buvo priimtos 2019 m. liepos 16 d. Jos detalizuoja sąlygą dėl teisinių priemonių išnaudojimo ir numato, kad asmuo turi būti pasinaudojęs visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą. Taip pat, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimamas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas. Paduoti prašymui KT, įstatymo pataisos numato 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Konstitucijos pataisomis įtvirtinamas individualaus konstitucinio skundo institutas, kurį jau turi dauguma Europos valstybių. Tokiu būdu asmenims išplečiamas priemonių, skirtų ginti savo teisėms, ratas bei suteikiamas dar vienas forumas įrodinėti savo tiesą. Kita vertus, negalima teigti, kad iki šiol asmenys neturėjo jokių galimybių prisidėti prie teisės akto konstitucingumo tyrimo inicijavimo. Civilinis ir baudžiamasis procesai, administracinė teisena jau seniai įtvirtina teismo, nagrinėjančio konkrečią bylą teisę kreiptis į KT prašant ištirti teisės akto, kuris turėtų būti taikomas toje konkrečioje byloje, konstitucingumą. Kad bylą nagrinėjantis teismas kreiptųsi į KT, konkrečios bylos dalyviai atitinkamai turi teisę pateikti tokį prašymą, o teismas privalo jį išnagrinėti. Tuo tarpu individualaus konstitucinio skundo institutas plačiau praveria duris asmenims kreiptis į KT, o KT sprendimas, kad atitinkamas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, bus pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje dėl pažeistų asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo. Tikimasi, kad individualaus konstitucinio skundo institutas ne tik stiprins žmogaus teisių apsaugą, bet ir mažins skundų skaičių į tarptautinius teismus, padės valstybei pačiai išspręsti fizinių ir juridinių asmenų problemas nacionaliniame lygmenyje.

Konstitucijoje įtvirtinama didžioji dalis teisių ir laisvių persidengia su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtinamomis teisėmis ir laisvėmis, kurių įgyvendinimą užtikrina Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Tai parodo, jog minėtas siekis iš tiesų yra logiškas. Tokiu būdu asmenys, svarstantys apie kreipimąsi į EŽTT, turėtų rimtai įsivertinti poreikį visų pirma kreiptis į KT. Žinant, kad EŽTT nagrinėja bylas tuomet, kai jau buvo išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės, nesikreipimas į KT gali būti prilygintas tokių priemonių neišnaudojimui ir sudaryti pagrindą bylos nenagrinėjimui. KT įstatymas numato, kad asmenų prašyme turi būti nurodyti teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Šio reikalavimo nesilaikymas tampa pagrindu atsisakyti tirti teisės akto atitikimą Konstitucijai. Šiuo pagrindu, praktikoje neretai prašymai yra grąžinami pareiškėjams. Taigi asmenų prašymų KT priėmimo barjero įveikimas priklausys nuo prašymo KT parengimo kokybės ir KT formuojamos praktikos šiuo klausimu. Jonas Platelis yra KPMG Law advokatas, bylinėjimosi ekspertas.