Pasak specialisto, nors politinis antstatas (Seimas, partijos) yra atsakingas už politinės reformų krypties nustatymą, nemažiau svarbūs valstybės valdymo aparato gebėjimai parengti ir įgyvendinti programas, priemones ir pan.

„Valstybės tarnybos gebėjimus bandoma stiprinti reorganizacijomis, mokymais, darbo užmokesčio, garantijų reformomis. Pavyzdžiui, buvusios vyriausybės iniciatyva parengti ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo strategiją viešųjų paslaugų darbuotojams yra šio fakto patvirtinimas. Tačiau ar didesnis arba brangesnis valdymo aparatas iš tiesų bus geresnis ir  efektyvesnis? O gal atvirkščiai? Kokia mūsų šalies valdymo kokybė lyginant ją su kitomis valstybėmis?“, – svarsto D. Pupkevičius.

Oksfordo universitetas ir  Jungtinės Karalystės „Blavatnik“ Vyriausybės institutas ėmėsi nelengvos užduoties: palyginti valstybių tarnybų veiklos efektyvumą 38 šalyse. Valstybės tarnybų efektyvumas buvo vertinamas remiantis dvylika pjūvių: vertinti gebėjimai plačiąja prasme, taip pat politikos formavimo, finansų valdymo, rinkos reguliavimo, krizių ir rizikos valdymo, viešųjų pirkimo organizavimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, mokesčių administravimų, paslaugų skaitmenizavimo, visuomenės įtraukimo į valstybės valdymą, veiklos vientisumo, ir atvirumo visuomenei gebėjimai. Kiekvienas iš šių 12 pjūvių dar buvo detalizuojamas pagal tam tikrus aspektus, pvz., žmogiškųjų išteklių valdymo gebėjimai buvo vertinami atsižvelgiant į tai, kokia yra priėmimo į valstybės tarnybą tvarka, kokios naudojamos formaliosios darbuotojo veiklos vertinimo metodikos, kaip atlygis siejamas su produktyvumu ir pan.

D. Pupkevičius pasakoja, kad vertinant buvo remiamasi įvairiais esamais šaltiniais, tokiais kaip „Bertelsmann Stiftung Sustainable Government Index“ Tvarios vyriausybės  rodikliai, Tarptautinė darbo organizacijos statistinė duomenų bazė, Europos Komisijos e-vyriausybės palyginamoji ataskaita ir kt.

Tyrimas vertino minėtus vyriausybių veiklos aspektus skalėje nuo 0 iki 1. Vienetas  rodo aukštą efektyvumą, o nulis – veiklos efektyvumo (gebėjimų) nebuvimą.

„Valstybės tarnybos veiklos efektyvumo tyrimai parodė, kad, pagal Tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą „InCiSE“, Lietuvos valstybės tarnyba užima 20 vietą iš 38 tyrime dalyvavusių šalių (žr. pav.). Jei Lietuvą lygintume tiks su tyrime dalyvavusiomis vidurio ir rytų Europos šalimis – Lietuvos valstybės tarnybos veiklos efektyvumas būtų vertinamas labai aukštai – Lietuvą lenkia tik Estija. Tačiau svarbus ir kitas faktas – esame žemiau tyrimo vidurkio“, – apie vertinimą kalba D. Pupkevičius.

Tyrimo vertinimu, pirmąsias indekso vietas užėmė Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos, Kanados, Suomijos ir Australijos valstybių tarnybos.

Dainius Pupkevičius tikslina, kad aukščiausiai Lietuvos valstybės tarnyba buvo vertinama pjūvyje „Paslaugų skaitmenizavimas“.

„Lietuvai atiteko 8 vieta tarp 38 šalių, o tarp Rytų ir Vidurio Europos šalių – 3, kur pirmenybę užleidome Estijai ir Latvijai. Čia buvo vertinami tokie aspektai kaip vartotojų pasitenkinimas, esminės infrastruktūros būklė teikiant paslauga; galimybė valstybinėmis paslaugomis naudotis nuotoliniu būdu. Nuo pirmosios vietos Lietuva atsilieka tokiose srityse, kaip galimybė skaitmeninių paslaugų pagalba spręsti administracinius ir kitokius ginčus, skaitmenines paslaugas naudoti skundų nagrinėjimo procesuose“, – patikslina D. Pupkevičius.

Jis pasakoja, kad antras aukščiausias Lietuvos valstybes tarnybos rezultatas buvo politikos formavimo pjūvyje – 13 vieta.

„Politikos formavimo pjūvį sudaro skirtingos temos: strateginio planavimo kokybė, politikos pasiūlymų koordinavimas, galiausiai, politikos įgyvendinimo stebėsena įgyvendinimo metu. Šio rodiklio vidutinis balas yra 0.56 bet Lietuva sugebėjo gauti 0.69 – gerokai daugiau nei Estija, Lenkija ir daugelis kitų šalių. Vidurio ir Rytų Europos šalių grupėje Lietuva užėmė antrąją vietą, pirmauja Latvija“, – apibendrina pašnekovas.

Prasčiausiai Lietuvos valstybės tarnybos veikla buvo įvertinta tarnybos darbuotojų gebėjimų srityje. Šią sritį nusako keturios temos: baziniai įgūdžiai (pvz., problemų sprendimas, skaičiavimo ir raštingumo įgūdžiai), jų panaudojimas darbinėms problemoms spręsti, organizaciniai įgūdžiai ir mokymasis bei tobulėjimas.

Vertinant „gebėjimų“ pjūvį, buvo naudojama EBPO tarptautinė suaugusiųjų kompetencijos vertinimo programa (PIAAC). Vidutinis „InCiSE“ rodiklio balas buvo 0.61, Lietuva surinko tik 0.26 balo ir liko  36-oje vietoje, aplenkusi tik Turkiją ir Graikiją. Tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių Lietuva buvo paskutinė.

„Pagrindinė priežastis nutempusi Lietuvą į vertinimo skalės apačią buvo tai, kad mūsų valstybės tarnautojų įtaka šalies procesams, tyrimo vertinimu, yra artima i nuliui. Interpretuojant tyrimą galima teigti, kad Lietuvoje tiek valstybės aparato autoritetas visuomenės akyse yra žemas, tiek politikai nėra linkę įsiklausyti į technokratų argumentus. Ar, todėl kad tie argumentai silpni, ar dėl to, kad tiesiog visas sprendimų priėmimo procesas stipriai politizuotas? Vienareikšmiškai, atlyginimų didinimas dirbantiems centrinės valdžios tarnybose būtų tik menkas žingsnis, sprendžiant valstybės tarnybos stiprinimo problemą. Vis dėlto, jeigu tikimasi, kad tik tokia priemonė padės didinti valdymo efektyvumą – klystama; greičiau turėsime labai gerai apmokamus valstybės tarnautojus, bet jų gebėjimai liks tame pačiame lygmenyje, kuriame yra šiandien“, – vertina D. Pupkevičius.

Su „Gebėjimų“ tema susijęs „Atvirumo“ pjūvis. Pastarąjį sudaro trys aspektai: skundų nagrinėjimo mechanizmų kokybė, vyriausybės duomenų prieinamumas ir prieinamumas bei teisė gauti informaciją. Šio rodiklio vidutinis balas buvo 0.55, o Lietuva pasiekė tik 0.38 balo. Apskritai Lietuva buvo įvertinta 28-oje vietoje, nors Vidurio ir Rytu Europos grupėje ji buvo penktoji.

„Čia Lietuvą itin smukdė žema skundų nagrinėjimo procesų kokybė, bei menkos galimybės pasinaudoti valstybės sukauptais duomenimis“, – paaiškina D. Pupkevičius.

Ne daug geriau Lietuva įvertinta ir visuomenės įtraukimo į Vyriausybės veiklą pjūvyje, kurį sudaro dvi temos: proporcingas lyčių atstovavimas ir etninių mažumų atstovavimas.

„Lietuva pelnė tik 0.46 balo, užėmė 29-ąją vietą ir darsyk penktąją vietą Vidurio ir Rytų Europos sąraše. Sekantiems viešąjį diskursą „įtraukties“ temomis, tokie rezultatai tikriausiai nuostabos nesukels“, – sako D. Pupkevičius.

Anot specialisto, imties šalys labai skiriasi istorinėmis ir  kultūrinėmis aplinkybėmis, kurios įtakoja daugybę veiksnių, lemiančių, kaip vienoje, ar kitoje šalyje funkcionuoja valstybės tarnyba.

„Jų palyginimas – nėra lengvas uždavinys. Galima kritikuoti vieną ar kitą tyrimo aspektą, panašių tyrimų rezultatai, kaip ir Lietuvoje jau pripažintas Pasaulio banko indeksas „Doing business“, turėtų atkreipti ne tik valstybės tarnybos reformas planuojančių įstaigų, bet ir politikų dėmesį. Juolab, kad Lietuvos valstybės tarnybos efektyvumas, dažnai lenkia ar pirmauja prieš istoriškai mums artimesnes šalis – Estiją, Latviją, Slovėniją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Bulgariją ir Rumuniją. Kartu su Latvija Lietuva užima antrąją vietą ir nusileidžia tik Estijai. Tyrimo duomenimis, valstybės tarnautojų darbo efektyvumo Lietuvos piliečiams galėtų pavydėti japonai, belgai ir italai. Vis dėlto, progresą lemia ambicijos užkariauti dar neįveiktas viršūnes, o tobulėjimui, kaip parodė tyrimas, vietos yra. Remiantis KPMG sukurto “Change Readiness” (Pasirengimo pokyčiams) indekso  tyrimais, kurie matuoja šalių gebėjimus valdyti pokyčius, Lietuva užėmė 29-tą vieta iš 140-ties šalių. Ar sugebėsime pakilti aukščiau?“ – klausia D. Pupkevičius.