Pasaulinės tendencijos rodo, kad vienas didžiausių šių dienų verslo prioritetų yra inovacijos. Pasak T. Jensen, tą patvirtina ir šeimos bendrovių pateikti duomenys.

„Paskutiniojoje apklausoje šeimos verslų atstovai kaip svarbiausią prioritetą įvardino inovacijas. Šeimos verslai paprastai gyvuoja ne vienerius metus, tad puikiai supranta, kad norėdami išlikti privalo diegti inovacijas ir prisitaikyti prie sparčiai kintančios verslo aplinkos“, – apibendrina T. Jensen.

Apklausos rezultatai atskleidžia, kad šeimos verslai ne tik mąsto apie inovacijas, bet ir strategiškai į jas investuoja. Prognozuojama, kad ateityje investicijos į inovacijas bus itin glaudžiai susijusios su prekių ir paslaugų sferomis.

Inovacijų pažangai įgaunant pagreitį, šeimos verslai taip pat susiduria su aštrėjančia kova dėl talentų. Anot T. Jensen, daugiau kaip pusė apklaustųjų kovą dėl talentų įvardino kaip vieną iš trijų daugiausia nerimo keliančių veiksnių.

„Norint išlikti konkurencingos skaitmeninės ekonomikos sąlygomis, šeimos verslams būtini specialistai, tačiau jų pasiūla maža, o paklausa – didelė. Kova dėl darbuotojų ypač paaštrėjo Austrijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose, – vardija T. Jensen. – Šeimos verslų padėtį apsunkina tai, kad dėl talentingų darbuotojų jie varžosi su didelėmis privačiomis ir valstybinėmis įmonėmis, kurios juos vilioja patraukliais akcijų paketais. Kad neatsiliktų, šeimos verslai imasi kūrybiškų sprendimų – siūlo unikalius atlyginimo,  priedų ir papildomų naudų paketus. Šeimos įmonės vis daugiau dėmesio skiria savo kaip geidžiamo darbdavio įvaizdžio stiprinimui – skleidžia žinutę apie unikalią kuriamą vertę taip siekdamos išsiskirti ir pritraukti naujų talentų“.

T. Jensen pabrėžia, kad šeimos įmones iš konkurenčių rato išskiria reikšmingas pranašumas – pasitikėjimas jomis. Be to, ieškodamos naujų darbuotojų, jos dažnai imasi aktyvių veiksmų ir su jais susisiekia nelaukdamos prašymų priimti į darbą.

„Šeimos verslų užsitarnauta stipri, vertybėmis pagrįsta kultūra ir lyderystė skatina lojalumą ir padeda išsaugoti darbuotojus“, – sako T. Jensen.

Ji pasakoja, kad kova dėl talentų yra neišvengiamai susijusi su išaugusiomis darbo jėgos sąnaudomis. Pavyzdžiui, pernai, palyginus su ankstesniais metais, darbo sąnaudų problema tapo opesnė. Didžiausią susirūpinimą dėl jos išreiškė apklausoje dalyvavę Bulgarijos, Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Jungtinės Karalystės šeimos verslų atstovai.

Be sunkumų, su kuriais susiduria vykdydami veiklą, viena iš daugiausia nerimo šeimos verslams keliančių problemų yra politinis neapibrėžtumas. Didžiausiu galvos skausmu daugumai šeimos įmonių išlieka „Brexit“, ypač Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Tačiau nežinant, kokia Europa bus po jo, tik nedidelė dalis šeimos verslų ėmėsi konkrečių veiksmų, kad pasiruoštų galimiems „Brexit“ padariniams.

Remiantis KPMG apklausos duomenimis, šeimos verslai Graikijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje labiau išnaudojo tarptautinės plėtros galimybes, o šeimos įmonės Lenkijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo atsargesnės.

Toma Jensen pasakoja, kad šeimos įmonės, prieš žengdamos užsienio šalių link, pirmiausia renkasi stiprinti ryšius su panašias vertybes ir verslo principus pripažįstančiomis vietos įmonėmis.

„Politiniai ir ekonominiai iššūkiai, tokie kaip „Brexit“ ar pastaruoju metu įtempti prekybos santykiai su JAV ir Kinija, daro įtaką daugybei šeimos įmonių, kurios nori plėsti veiklą į kitas šalis. Kai kurios iš jų planus dėl tarptautinės plėtros apskritai atidėjo. Kiti šeimos verslai svarsto galimybes savo veiklą plėtoti iki šiol neįprastose arba alternatyviose rinkose, tokiose kaip Afrika“, – teigia T. Jensen.

Nerimą šeimos verslams ir toliau kelia reguliacinė aplinka. Tarp reikšmingą poveikį šeimos įmonėms Europoje padariusių reguliacinės aplinkos naujovių galima paminėti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).

„Dėl didėjančių priežiūros reikalavimų, siekdamos kontroliuoti ir užtikrinti atitiktį reikalavimams didesnės šeimos įmonės nebepasikliauja vien savo finansų komandomis. Daug šeimos verslų imasi steigti arba plėsti atskirus atitikties užtikrinimo skyrius. Taip pat auga į skirtingas atitikties sritis orientuotų valdybos narių skaičius“, – pokyčius įvardija T. Jensen.

Pagal apklausos duomenis, trečdalis įmonių svarsto galimybę šeimos verslo vairą patikėti samdomiems vadovams.

„Šeimos verslams augant, jiems tampa vis svarbiau rasti reikalingų įgūdžių turinčių darbuotojų. Tai aktualu kalbant apie didelę patirtį turinčių darbuotojų pareigybes įvairiose srityse – nuo skaitmeninių inovacijų iki gamybos linijos. Deja, užpildyti tokių tinkamas kompetencijas turinčių darbuotojų spragas tampa vis sunkiau“, – apibendrina T. Jensen.

Nesikeičia tai, kad dauguma šeimų ateityje savo verslą ketina patikėti naujajai kartai. Steigėjai savo įmonėse dirba ir sulaukę pensinio amžiaus, todėl tokioms įmonėms reikia prisiderinti prie drauge dirbančių skirtingų kartų šeimos narių.

„Daug jų į verslą ateina diegdami tokias vertybes, kurios skatina būti socialiai atsakingiems, aukoti labdarai“, – pastebi pašnekovė.

Įdomu, kad pensinis amžius netrukdo dabartinės kartos atstovams ir toliau dalyvauti įmonės veikloje. Net ir perdavę įmonės vadovavimą, jie aktyviai atstovauja savo įmones kaip ambasadoriai ir padeda išlaikyti svarbius verslo santykius. Nepriklausomai nuo to, ar steigėjų karta išlaiko kontrolę savo rankose, vadovavimą palaipsniui perimanti naujoji karta turi galimybę keletą metų dirbti kartu su esama vadovybe.

Kaip svarbiausius ateinančių dvejų metų prioritetus šeimos verslo atstovai nurodė pelningumo ir apyvartos didinimą. Atsakymus į klausimą „kaip“ gali pasufleruoti kiti du daugumos įvardinti prioritetai – diegti inovacijas ir pritraukti naujų talentų.

„Įmonių savininkai aktyviai ieško naujų veiklos būdų, įmonėse buria tyrimų ir plėtros komandas, kurioms paveda ieškoti alternatyvų, kuriant naujus produktus ir technologijas, padėsiančias aplenkti konkurentes ar net sukurti naują intelektinę nuosavybę, kurią, laikui bėgant, bus galima monetizuoti“, – atskleidžia T. Jensen.

Šeimos įmonės ne tik įdarbina specialistus, kurie joms padeda suprasti ir pasinaudoti naujomis tendencijomis, bet ir bendradarbiauja su kitomis organizacijomis, galinčiomis pasitarnauti naujomis žiniomis ar sukaupta patirtimi.

„Šeimos verslai į finansavimą nuo seno žiūri savitai – uždirbtus pinigus jie linkę investuoti į verslą, neieškodami finansavimo iš išorės. Nors tai apsaugo juos nuo tam tikros rizikos, tokiu požiūriu besivadovaujančios įmonės, apribodamos plėtrai turimą nuosavą kapitalą, rizikuoja sulėtinti augimą. Pavyzdžiui, pernai net 86% apklaustų šeimos įmonių atstovų nurodė, kad vykdydami savo strateginį planą investicijas nukreips į verslą“, – sako T. Jensen.