close
Share with your friends

Klimato kaita: grėsmė verslui ar naujos galimybės?

Klimato kaita: grėsmė verslui ar naujos galimybės?

Klimato kaita kasmet tampa vis didesne visuotine problema, kuri pastebimai daro įtaką ir verslui. Specialistai pastebi, kad tiek stambusis, tiek smulkusis verslas jau taikosi prie klimato kaitos diktuojamų sąlygų: pergalvoja strategijas, taiko daugiau rizikos valdymo faktorių, pradeda išnaudoti naujas atsirandančias galimybes.

Domantas Dabulis

Partneris

KPMG Lietuvoje

Susisiekti

Susijęs turinys

Klimato kaita

Verčia atsigręžti į gamtą

Tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo bendrovės „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis pastebi, jog klimato kaita, intensyviai keičianti verslo sektorių, nulemia naujas įmonių strategijas ir jų konkurencingumą.

„Nuolat griežtėjant aplinkosauginiams reglamentavimams, verslas yra įpareigotas juos taikyti ir savo veikloje. Laiku nesureagavus, gresia tikimybė iškristi iš konkurencinės kovos ir likti nuošalyje. Įmonės, diegiančios gamtą tausojančias strategijas, turi akivaizdų privalumą, o ši tendencija dar labiau išryškės ateinantį dešimtmetį“, – aiškina D. Dabulis.

Pasak specialisto, dabartinėje konkurencinėje kovoje verslui itin svarbu įsivertinti reputacijos klausimą. Augantis žmonių aplinkosauginis sąmoningumas skatina juos įsitraukti į dalijimosi ekonomiką, laikytis žiedinės ekonomikos principų. Tai užima vis didesnę žmonių gyvenimo dalį, tad verslas, nesugebantis prisitaikyti prie šių vartotojų poreikių, laikui bėgant gali tapti nebepatrauklus vartotojams.

Išliks tik „žaliausi“?

„Žaliosios politikos instituto“ steigėjas ir prezidentas Remigijus Lapinskas pabrėžia, kad Lietuvoje sparčiai daugėja klimato kaitai neabejingų verslų, susijusių su biodujų, natūralių organinių trąšų gamyba, biodegraduojančių atliekų kompostavimu, plastiko perdirbimu, dalijimosi ekonomika, atsinaujinančios energetikos ir energetinio efektyvumo sritimis.

„Mes miestuose jau įpratę matyti besidalijant dviračiais, paspirtukais, automobiliais. Tai ne kas kita, o naujoviško požiūrio žaliojo verslo pavyzdys“, – teigia R. Lapinskas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė pabrėžia, kad, nors sektinų žaliojo verslo pavyzdžių Lietuvoje jau turima, didžiosios verslo ir visuomenės dalies dar laukia perėjimas nuo dabartinio vadinamojo linijinio ekonomikos modelio prie žiedinės ekonomikos.

„Kuo greičiau pasuksime ir judėsime šia kryptimi, tuo paprasčiau įvyks pramonės transformacija, suskubsime išnaudoti atsiveriančias galimybes. Jei mes nesukursime ir neįgyvendinsime inovatyvių ir aplinką tausojančių sprendimų, tai padarys kiti, o mums beliks juos perimti ar kopijuoti“, – teigia R. Radavičienė

Pramonininkų konfederacijos atstovės teigimu, mažėjant ir dėl to brangstant turimiems ištekliams, privaloma išmokti sumaniau juos panaudoti. Išmokęs sumažinti naujų žaliavų poreikį ir pakeisti jas turimomis žaliavomis, Lietuvos verslo sektorius taps mažiau priklausomas nuo importo. Taip pat prisidės prie CO2 pėdsako mažinimo ir augins aplinką tausojančių vartotojų gretas.

Didieji pokyčiai – po dešimtmečio

Pastebima, jog naujos žalesnio verslo paskatas formuojančios iniciatyvos jau yra kuriamos. Kovo pradžioje Aplinkos ministerija patvirtino Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą, kurioje orientuojamasi į energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimą fiziniams asmenims bei privačiajam verslui.

Specialistų teigimu, iki 2035 m. Lietuvos žiedinės ekonomikos srityje užsibrėžti tikslai paveiks visus pramonės sektorius ir skatins ieškoti naujų priemonių, leidžiančių dar geriau prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.

© 2020 „KPMG Baltics“, UAB yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir nepriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei KPMG International Cooperative („KPMG International“), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

Susisiekite su mumis

 

Norite dirbti su KPMG?

 

loading image Pasiūlymo užsakymas