close
Share with your friends

Lietuviai neskuba įsileisti autonominių automobilių

Lietuviai neskuba įsileisti autonominių automobilių

Savivaldžiai (autonominiai) automobiliai pamažu skinasi kelią į daugelio pasaulio šalių gatves bei automagistrales. Siekių, tokius automobilius įteisinti, netrūksta. Skirtinguose žemynuose kuriamos teisinės bazės, diegiamos technologijos, skatinamos investicijos į autonomines sistemas bei vystoma infrastruktūra. Lietuva taip pat yra žengusi pirmuosius žingsnius šioje srityje, tačiau konkurencinėje kovoje su kitomis Europos šalimis gerokai atsiliekame, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Rokas Kasperavičius

Direktorius, Partneris

KPMG Lietuvoje

Susisiekti

Susijęs turinys

Autonominiai automobiliai

Geriausiųjų reitingas be Lietuvos

Jau antrus metus iš eilės tarptautinė audito ir mokesčių konsultavimo bendrovė KPMG pristato pasirengimo autonominiams automobiliams indeksą. Kaip ir praėjusiais metais, Lietuvos tarp 25 vertintų valstybių nėra, o geriausių įvertinimų sulaukė Nyderlandai, Singapūras, Norvegija, Jungtinės Amerikos Valstijos bei Švedija. Audito bendrovės partneris Rokas Kasperavičius pastebi, kad šis šalių reitingavimas skatina pasitempti – didėja investicijos į autonominių automobilių vystymo procesą, automobilius, sulaukiama gausaus žiniasklaidos bei visuomenės dėmesio.

 „2019 m. tyrimo rezultatai atskleidžia, kad šalys skirtinguose žemynuose aktyviai žengia autonominių automobilių paplitimo keliuose link. Jų valdžios institucijos yra suinteresuotos didinti transporto modernizaciją, skatinti inovacijas, investicijas ir užtikrinti, kad savivaldžių transporto priemonių naudojimas būtų visapusiškai naudingas verslui ir visuomenei“, – aiškino R. Kasperavičius. Nors savivaldžiai automobiliai dar visai neseniai buvo įtraukti į transporto sferą, nemažai šalių jau spėjo įtvirtinti tokių transporto priemonių sąvoką, sukūrė teisinę bazę bei išvystė infrastruktūrą. Europoje pasirengimo autonominiams automobiliams atžvilgiu pirmaujantys Nyderlandai intensyviai dirba ties nauju projektu, padėsiančiu savivaldžiams sunkvežimiams gabenti tulpes vadinamuoju „Tulpių koridoriumi“ – keliu nuo Amsterdamo iki Antverpeno ir Roterdamo. Taip pat šalis priima teisės aktus bei saugumo reikalavimus, kurie skatina realią savivaldžių automobilių eksploataciją. Kita Europoje pirmaujanti šalis – Norvegija – autonominių automobilių testavimą įteisino tik 2018 m., tačiau jau pasiekti rezultatai stebina. Šalyje šiuo metu išbandomi autonominiai mikroautobusai bei sunkvežimiai. Pastebima ir palanki vartotojų nuomonė apie šių automobilių bandymus bei įtraukimą į rinką. Dėl jau visuomenėje paplitusių elektrinių automobilių, žmonės yra linkę pasitikėti ir savivaldžių automobilių galimybėmis. 

Pirmieji žingsniai jau žengti

Nors Lietuva dar nėra įtraukiama į pasirengusiųjų autonominiams automobiliams valstybių reitingus, toks šalies kelių modernizacijos poreikis vis iškyla į dienos šviesą. 2017 m. pabaigoje Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, kuriais apibrėžė sąvoką „savivaldis automobilis“ bei nustatė pagrindinius tokių transporto priemonių bandymų ir dalyvavimo viešajame eisme principus. Visgi, asociacijos „ITS Lietuva“ atstovas Dainius Diska įsitikinęs, kad parengta įstatyminė bazė yra tik ilgo kelio pradžia. „Autonominiai automobiliai Lietuvos keliuose yra ypatingai nauja sfera, šioms naujovėms įsigalėti reikia laiko. Jau turime sutvarkytą teisinį reglamentavimą, tačiau išlieka daug neatsakytų klausimų: kaip įvertinti tokių transporto priemonių likutinę vertę, išnagrinėti jų draudimo niuansus. Tai sukuria nežinomybę, todėl nėra skubama gatves užpildyti savivaldžiais automobiliais“, – aiškino D. Diska. Jam antrino ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vyresnysis patarėjas Gytis Mažeika, kuris pažymi, kad šis sektorius yra nuolat besikeičiantis, todėl teisinė bazė niekada nebus visiškai išvystyta. Nepaisant to, dabartinis savivaldžių automobilių reglamentavimas sukuria sąlygas šiems automobiliams laisvai judėti šalies keliuose. „Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kaip, tarkime, Nyderlanduose, bet mes reikalingus pakeitimus integravome į jau egzistuojančius įstatymus. Esmė Lietuvoje ta pati – savivaldžiai automobiliai gali dalyvauti viešajame eisme, tiek su vairuotoju viduje, tiek be jo. Svarbu, kad būtų užtikrinama galimybė valdyti automobilį, kad ir nuotoliniu būdu“, – teigė G. Mažeika. Nepaisant neatsakytų klausimų, abejoti autonominių automobilių nauda nevertėtų. D. Diskos teigimu, tokios transporto priemonės yra pajėgios išspręsti spūsčių bei parkavimosi, oro taršos, avaringumo problemas, o taip pat suteikti galimybę be apribojimų tokia transporto priemone naudotis ir judėjimo negalią turintiems žmonėms. 

Sieks išjudinti vidinį šalies potencialą

Ekspertai pastebi, kad Lietuva turi ne tik tinkamai paruoštą teisinę bazę, bet ir daug vidinių resursų bei potencialo, galinčio padėti šaliai patekti tarp Europos lyderių autonominių automobilių srityje. Visgi, nors šalis juda tinkama linkme, sričių, kuriose dar reikėtų pasitempti, išlieka. Viena jų – infrastruktūra. Pasak G. Mažeikos, nors galime pasigirti 4G interneto ryšiu, kokybiškai dengiančiu šalies teritoriją, ypatingo dėmesio reikalauja ir vienodas gatvių kokybės užtikrinimas bei elektromobilių įkrovos taškų plėtra. Skatinant Lietuvos transporto ir infrastruktūros modernizaciją, siekiama atkreipti ne tik verslo, bet ir mokslininkų bei akademinės bendruomenės dėmesį. Taip bus vystomas Lietuvos technologinis potencialas, kuriamos inovacijos, sudaromos patrauklios sąlygos užsienio investicijoms ir tolesnei autonominių sistemų plėtrai.

 

© 2020 „KPMG Baltics“, UAB yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė ir nepriklausomų KPMG įmonių narių, priklausančių Šveicarijos įmonei KPMG International Cooperative („KPMG International“), tinklo narė. Visos teisės saugomos.

Susisiekite su mumis

 

Norite dirbti su KPMG?

 

loading image Pasiūlymo užsakymas