Tam, kad artimai susipažintumėte su kitų šalių mokesčių inspekcijomis, nereikia grandiozinių plėtros planų - su naujais mokesčiais susidursite tiesiog vykdydami verslo projektą užsienyje.

„Lietuvos įmonėms vis dažniau tampa patrauklūs verslo projektai užsienyje. Visai nesvarbu, ką ketinate daryti: tiekti prekes naujai rinkai, vykdyti statybinį ar inžinerinį projektą, teikti paslaugas užsienio klientams, o galbūt esate startuolis, finansuojamas per „Kickstarter“ sutelktinio finansavimo platformą – kiekvienu atveju privalėsite įvertinti užsienio šalies mokestinę perspektyvą, - perspėja p. Liktorius. – Gali būti, kad dėl tokio verslo projekto teks registruotis mokesčių mokėtoju užsienyje ir toje šalyje mokėti pelno mokestį. Galbūt atsiras PVM ar pardavimų mokesčio prievolių ir susijusių registracijų. Gal užsienio klientui mokant už paslaugas jis išskaičiuos pelno mokestį prie pajamų šaltinio (angl. withholding tax), o gal norėdami pristatyti prekes „Kickstarter“ projekto rėmėjams turėsite sumokėti muito bei importo PVM jų šalyse“.

Ekspertas atskleidžia, kad daugiausia nenumatytų situacijų iškyla dėl nenoro griebti jautį už ragų: užuot pirmiausia gvildenusios mokestinius klausimus, įmonės neretai atidėlioja daug kam nemalonią veiklą iki paskutinės minutės – tuomet nukenčia ir reputacija, ir kišenė.

„Dažniausiai projektais užsienyje rūpinasi verslo plėtros, pardavimų, eksporto, vadovybės žmonės, kurie puikiai išmano savo sritį, bet nebūtinai turi pakankamai žinių apie mokesčius. Suprantama, mokesčiai nėra pati maloniausia tema - kas gi mėgsta atiduoti dalį uždarbio, kai nemato tiesioginės mokesčių naudos verslui? Nutinka taip, kad prie mokestinės projekto dalies grįžtama tik tada, kai jau sukirsta rankomis, kai projektas įsibėgėja, o pačiais blogiausiais atvejais – būna pasibaigęs, - nerekomenduotinus scenarijus piešia p. Liktorius. - Kokios pasekmės? Kartais tai tampa vertinga, bet sąlyginai brangia patirtimi, o kartais pelningas projektas virsta nuostolingu. Pavyzdžiui, dėl kritinės reikšmingos klaidos PVM srityje nuostoliai gali siekti apie 20% ir daugiau, priklausomai nuo konkrečios šalies taikomo PVM tarifo”.

Vykdant projektą užsienyje, mokesčių perspektyvą būtina įvertinti visuose jo etapuose: pradžioje, eigoje, ir pabaigoje.
1. PRADŽIOJE: būtina įvertinti mokesčius, kurie gali būti taikomi, mokestinės naštos dydį, deklaravimo ir kitų administracinių prievolių dažnį, apimtį bei kaštus.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti 22 šalyje taikomi mokesčiai. Ar galite juos visus išvardinti? Tikriausiai ne. Dar sunkiau numanyti, kokios mokestinės prievolės tyko užsienyje.

Vykdant projektą užsienyje dažniausiai pagalvojama apie PVM. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos (ES) narės turi unifikuotą PVM sistemą. Tačiau skirtumų yra, ypač tarp senųjų ir naujųjų ES narių. Be to, ES PVM direktyva suteikia laisvės narėms taikyti išimtis ar nusistatyti konkrečių direktyvų nuostatų įgyvendinimo taisykles. Pagalvojama ir apie kylančias pelno mokesčio prievoles įmonei ar gyventojų pajamų mokesčio bei socialinio draudimo prievoles ilgiau projekte užsienyje dalyvaujantiems darbuotojams. Tačiau čia tik keturi ar penki pagrindiniai mokesčiai, kurie, vertinant pagal Lietuvos įstatymus, sudaro mažiau nei ketvirtį numatytų mokesčių rūšių.

Jau nebereikia baimintis tokių keistų mokestinių priemonių kaip XVIII a. taikytas Petro Didžiojo mokestis barzdoms Rusijoje, druskos mokestis Prancūzijoje, ar langų mokestis Anglijoje. Tačiau galima susidurti su žyminiu mokesčiu perleidžiant tam tikrą turtą, specifiniais mokesčiais atskiriems sektoriams (pvz. energetikos), pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio profesinėms paslaugoms, gamtosauginiais mokesčiais pakuotei, pavojingiems gaminiams, automobiliams ir t.t. Kai kurie iš šių mokesčių nesukels didelių finansinių sunkumų, bet gali pareikalauti nemažai jėgų ir laiko tvarkant administracinius klausimus. Pastaruoju metu vis atsiranda įvairių, kartais ir keistų iniciatyvų, susijusių su skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu.

PATARIMAI:

Svarstydami projekto užsienyje galimybę, į pokalbį įtraukite finansų bei mokesčių specialistus, kurie galės patikimiau vertinti, kokie mokesčiai gresia svečioje šalyje. Jei tvirtai nuspresite projekto imtis, pasitelkite pagalbon konkrečios šalies mokesčių specialistus – jie papasakos apie planuojamam projektui taikomas mokestines prievoles, kylančias rizikas bei galimybes jas suvaldyti. Jei tokia pagalba atrodo per brangi, ypač šalyse, kuriose specialistų valandiniai įkainiai reikšmingai aukštesni nei Lietuvoje, galite kreiptis tiesiai į šalies mokesčių administratorių, pasikliauti verslo partnerio ar netgi kliento toje šalyje pagalba ir žiniomis, ieškoti informacijos internete.
Dėliodami projekto užsienyje finansinį planą, atsižvelkite į mokesčių specialistų patarimus. Į finansinį planą įtraukite ne tik galimas mokesčių sumas, bet ir sąnaudas tiems mokesčiams administruoti – kartais jos būna itin reikšmingos, ypač imantis nedidelių projektų. Tik tuomet verta spręsti, ar projektas bus vertingas ir atsipirks. Žinoma, tai nėra svarbiausias rodiklis, jei į projektą žvelgiate kaip į investiciją ateičiai.
Būtina įvertinti ir tai, kokios įtakos mokestinės prievolės užsienyje turės skaičuiojant ir deklaruojant mokesčius Lietuvoje. Taip pat svarbu taikyti tarptautinio apmokestinimo principus ir taisykles (pvz. dvigubo apmokestinimo naikinimas, PVM susigrąžinimo galimybės, kt.). Idealiu atveju reikėtų bendrauti su specialistais, kurie gebėtų įvertinti visas tris grandis: užsienio, tarptautinę, ir vietinę.
2. EIGOJE: būtina vis pasitikrinti, ar taikomi mokesčiai nepakito.

Jei iš anksto išsiaiškinote, kokios mokestinės prievolės jūsų projektui bus taikomos užsienio šalyje, ir suplanavote, kaip jas įgyvendinsite, nereiškia, kad šią sritį galite pamiršti. Lietuvoje taip pat susiduriame su mokesčių įstatymų ar praktikos pakeitimais, ir nebūtinai apie juos sužinome laiku, kad spėtume tinkamai pasiruošti.

Iššūkis vykdant verslo projektą užsienyje – reikiamą informaciją gauti laiku. Retas kuris stebi užsienio žiniasklaidą, kurioje galėtų būti aptariami reikšmingi mokesčių pakeitimai, todėl lieka kiti informacijos šaltiniai – tos šalies mokesčių specialistų skelbiamos naujienos, naujienlaiškiai, komentarai.

Kartais tenka išsiaiškinti ne tik mokestines prievoles bei jų dydį – svarbu žinoti ir kaip mokėti mokesčius. Pavyzdžiui, Lenkija skelbia planus panaikinti PVM deklaracijos prievolę, nes ketina aktyviai naudotis standartizuota apskaitos duomenų rinkmena SAF-T (angl. Standard Audit File – Tax). Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas teiks pirminius apskaitos duomenis, pagal juos bus skaičiuojamos mokestinės prievolės ir nebereikės pildyti deklaracijų. Mokesčių mokėtojams bus lengviau, tačiau mokesčių administratorius gaus prieigą prie pirminių duomenų, kurie suteiks daugiau galimybių įvertinti ir prireikus nustatyti papildomas mokestines prievoles.

PATARIMAS:

Jei nėra galimybių paties nuolat atnaujinti žinias apie kintančius užsienio šalies įstatymus ar koją kiša kalbos barjeras, patartina samdyti mokesčių specialistus, kurie informuotų apie projektui reikšmingus mokestinius pakeitimus. Tokiu atveju atsiras papildomų sąnaudų, bet būsite apsidraudę: jei pasikeitimų nepasitaikys – būsite ramūs, bet patyrę išlaidų; jei pasikeitimų bus – spėsite laiku sureaguoti ir pasiruošti pokyčiams.
Pavyzdžiui apie JAV elektroninės prekybos tinklo „Wayfair“ bylą, kuri itin reikšminga netiesioginių mokesčių srityje, dažniausiai žino tik srities specialistai. Po šio teismo sprendimo internetinės parduotuvės, net ir neturinčios fizinės veiklos vietos ir/ar darbuotojų konkrečioje valstijoje, bus įpareigotos rinkti toje valstijoje galiojantį pardavimų mokestį iš joje gyvenančių klientų ir pervesti šias mokesčių sumas į biudžetą. Ar šis pasikeitimas gali būti aktualus Lietuvos verslininkui? Taip, jei verslininkas valdo internetinę parduotuvę, kuri orientuojasi į užsienio klientus ir sėkmingai veikia kai kurių JAV valstijų rinkose. Ar įtaka reikšminga? Taip, nes šiuo atveju gali tekti sumažinti pelno maržą taikomu pardavimo mokesčio dydžiu arba didinti pardavimo kainą – tuomet kris produkcijos konkurencinis pranašumas. Byla turės įtakos ir kitų šalių mokesčių įstatymų leidėjams, skatindama juos apmokestinti skaitmeninės ekonomikos verslą pagal tikslo principą, t.y. pagal tai, kur įsikūręs klientas.

3. PABAIGOJE: būtina įsitikinti, kad visos mokestinės prievolės tinkamai įvykdytos, visos deklaracijos ir ataskaitos pateiktos, o mokesčių registracijos, kurios buvo reikalingos verslo projektui plėtoti, uždarytos.

Darbus reikia tinkamai užbaigti, mokesčių srityje – taip pat. Daugumoje šalių taikoma mokesčių apskaičiavimo senatis. Kai senaties terminas ilgesnis negu Lietuvoje, užsienio šalies adminitratorius gali į jus kreiptis po kelerių metų. Jeigu įmonėje jau nebedirba projektą vykdę žmonės, dokumentus suarchyvavote, nutrūko santykiai su partneriu užsienyje, gali kilti problemų atsakinėjant į mokesčių administratoriui kilusius klausimus.

Pasitaiko ir tokių situacijų, kai klausimų dėl verslo projekto užsienyje kyla Lietuvos mokesčių administratoriui. Pavyzdžiui, jeigu pelno mokesčio tikslais Lietuvos įmonė turi nuolatinę buveinę valstybėje, kuri yra Europos ekonominėje erdvėje ar šalyje, kuri su Lietuva pasirašiusi bei taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, šios bendrovės nuolatinės buveinės pajamos bei susijusios sąnaudos nebus įtraukiamos skaičiuojant pelno mokestį Lietuvoje. Kitaip sakant, bus taikomas atleidimo metodas ir nuolatinės buveinės pelnas Lietuvoje nebus apmokestinamas. Vis dėlto, jei įmonė tokios nuolatinės buveinės nuostolį įtrauktų skaičiuodama lietuvišką pelno mokestį, ji nepagrįstai sumažintų apmokestinamąjį rezultatą Lietuvoje ir mokesčių administratorius turėtų bendrovei pastabų.

Straipsnis paruoštas su Agne Jašinskiene, publikuotas portale vz.lt