Ant svarstyklių: franšizė ar nuosavas prekių ženklas?

Ant svarstyklių: franšizė ar nuosavas prekių ženklas?

Kiekviena įmonė svajoja apie stiprų ir sėkmingą prekių ženklą. Tačiau ne kiekvienam verslo Niutonui ant galvos tinkamu metu bumbteli obuolys ir šauna išganinga, niekieno galvoje iki šiol negimusi idėja. Ne visada to ir reikia. Jei turite lėšų, noro dirbti ir mokytis iš sėkmingųjų, pamąstykite apie franšizę. Giedrius Biconas, UAB „KPMG Baltics” Mokesčių skyriaus kainodaros grupės vadovas, vertina tokio verslo modelio privalumus ir trūkumus.

1000
Giedrius Biconas

Mokesčių skyriaus kainodaros grupės vadovas

KPMG Lietuvoje

El. paštas

XX a. septintojo dešimtmečio vidurys. Bridžporte (Konektikutas, JAV) gyvenantis septyniolikmetis Fredas DeLuka svajoja tapti gydytoju, tačiau neturi pinigų studijoms. Kai šeimos draugas gydytojas Peteris Buckas pasiūlo paskolinti 1.000 USD, ambicingam vaikinui gimsta idėja pinigus investuoti į sumuštinių krautuvėlę. 1965-aisiais duris atveria „Peter‘s Super Submarines“. Keletą metų partneriams sekasi sunkiai, tačiau laikui bėgant jie įgauna patirties, pakeičia pavadinimą į „Subway“ ir užsibrėžia per dešimt metų atidaryti 32 parduotuves. 1974 m. tinklui priklauso tik 16 parduotuvių – vadinasi, tikslo pasiekti nepavyko. Tada F. DeLuka ir P. Buckas „Subway“ prekių ženklą sumano plėsti pasitelkę franšizės verslo modelį. Skaičiuojama, kad dabar „Subway“ parduotuvių yra 98 pasaulio šalyse: daugiau kaip 26.000 franšizių veikia JAV ir dar daugiau kaip 18.000 kitur pasaulyje.

Giedrius Biconas pasakoja, kad franšizė verslo pasaulyje nėra naujiena, bet klaidinga manyti, kad tokiu principu plėtrą ir žinomumą sau garantuojantys didieji prekių ženklai prisiima visą verslo riziką, o jums teliks raškyti pelno vaisius.

„Senovėje feodalai suteikdavo paprastiems valstiečiams leidimą ar privilegiją užsiimti tam tikra veikla ir tai buvo vadinama franšizavimu (pranc. „franchise“). Franšizių verslo modelis veikia tarp dviejų šalių – kai franšizės davėjas suteikia sutartinę teisę franšizės gavėjui naudoti jo prekių ženklą ir verslo modelį, bet taip pat įpareigoja laikytis tam tikrų davėjo standartų. Todėl šio verslo modelio sėkmė priklauso nuo glaudaus ryšio tarp franšizės davėjo ir gavėjo, - pasakoja p. Biconas.

Plaukti moko treneris

Nenuostabu, kad franšizės žavi pradedančius verslininkus: statistika rodo, kad jos dažniausiai garantuoja pelną, be to, mėgstančius mokytis ne iš teorijos, o iš praktikos iškart panardina į verslo vandenis – tik ne į beribį vandenyną, o į šiltesnį baseiną, kuriame besimokantį plaukti pirmoką stebi patyrusio trenerio – franšizės davėjo - akis.

„Franšizių verslo modeliai populiarūs tarp mažiau patirties turinčių verslininkų. Franšizės davėjas suteikia suformuotus pagrindus plėtoti verslą – taip naujokai gauna prieigą prie verslo sistemos, įmonių paramos, tiekėjų tinklo ir kitų paslaugų. Tokia aplinka atrodo kur kas saugesnė, negu tais atvejais, kai prekių ženklo kūrėjas viską nuo pat pradžių lipdo savo rankomis – jis neturi prieigos prie tokių verslo paramų kaip didelės korporacijos jau ištobulinta rinkodara, praktiškai patikrintas operacijų vykdymas, žmogiškųjų išteklių sistemos ar patvirtinti ir patikimi tiekėjai, - vardija p. Biconas. - Franšizė užtikrina saugumą ir stabilumą. Įmonė tampa dalimi didelės organizacijos, kuri jau įrodė galinti sėkmingai konkuruoti su kitais rinkos dalyviais ir turi rinkoje jau pažįstamą, vartotojų ir paslaugų gavėjų vertinamą prekių ženklą. Franšizės prekių ženklas jau turi savo klientūrą ir paklausą rinkoje. Tuo tarpu norint, kad pasiūlos gausoje išsiskirtų nuosavas prekių ženklas reikia nemažai investuoti, ypač į rinkodarą, dėl rinkos dalies ir klientų kovoti su jau įsitvirtinusiais konkurentais”.
Kiek kainuoja toks treneris? Dažnu atveju franšizės mokesčio struktūrą sudaro fiksuotas mokestis bei procentas nuo finansinių rezultatų - dažniausiai pajamų arba pelno.

„Paprastai franšizės davėjui mokamas apie 3-5% mokestis, skaičiuojamas nuo uždirbamų pajamų. Bet praktikoje esame susidūrę ir su kitokiais susitarimais, kurie priklauso nuo naudotojui suteikiamų teisių ir laisvių. Produkto ir pačio mokesčio bazės procentas gali svyruoti net iki 8%“, - atskleidžia p. Biconas.

Laisvė daryti ką nori

Nuosavas, „nuo nulio“ kuriamas prekės ženklas suteikia kur kas daugiau laisvės.

„Nuosavas prekių ženklas suteikia savininkui laisvę be įsipareigojimų kurti ir plėtoti, keisti įmonės produktus ar teikiamas paslaugas pagal asmeninius norus ar pakitusias rinkos sąlygas. Tokiu atveju galima labiau kontroliuoti investavimo sprendimus ir laiką. Pavyzdžiui, susidūrę su finansiniais iššūkiais, nuosavą prekių ženklą valdantys savarankiško verslo savininkai gali atidėti restruktūrizavimą ar plėtros planus. Jie taip pat gali nuspręsti mažinti vykdomų projektų apimtį, - privalumų įžvelgia p. Biconas. - Dirbantys su franšize tokios veiksmų laisvės neturi; jie privalo vykdyti tam tikrus įsipareigojimus, pavyzdžiui, mokėti išankstinį franšizės mokestį, atskaitymus nuo pelno, vykdyti numatyto dydžio projektus. Be to, franšizės davėjas gali diktuoti kaip turi būti vykdomi investicijų planai, kokia turi būti jų apimtis, kokie privalo būti statomi pastatų modeliai, atliekamos renovacijos ir pan“.

Anot eksperto, franšizės sėkmę lemia gebėjimas išlaikyti vienodus standartus, tačiau šis verslo modelis ne visada atitinka rinkos, kurioje norima plėstis, sąlygas.

„Vartotojai apie franšizę negalvoja; jie turi lūkestį, kad to paties prekių ženklo prekės ar paslaugos bus vienodos - tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje. Jeigu kokybės standartų užtikrinti nepavyksta, iškyla milžiniškas pavojus, kad prekių ženklas susiteps reputaciją, apie tai sužinos klientai visame pasaulyje ir kris pelnas. Todėl suprantama, kad franšizės valdytojai siekia unifikuoti verslo vykdymo procesus ir kontroliuoja, kad būtų laikomasi vienodų kokybės standartų“. – sako p. Biconas. – Vis dėlto, reikia suprasti, kad visada išlieka rizika, jog franšizės specifinė produkcija ar paslaugos vienoje šalyje gali sėkmingai įsitvirtinti, o kitoje visiškai nesulaukti savo vartotojo. Gali nutikti ir taip, kad ekonominės šalies sąlygos neatitiks franšizės diktuojamų kainų politikos. Pavyzdžiui, ekonomiškai stipresnėje šalyje suklestėjusios franšizės davėjas nustatydamas kainas gali neatsižvelgti į šalies, kurioje veikia franšizės gavėjas, ekonominę situaciją. Franšizės davėjas gali būti labai pasyvus – tinklas gali labai lėtai plėstis ir tobulėti, neatsižvelgdamas į kintančius franšizės gavėjus bei vartotojų poreikius. Franšizės pirkėjo verslas, dėl sutartinių įsipareigojimų ir restruktūrizacijos suvaržymų gali nukentėti arba bankrutuoti. Galimas ir priešingas scenarijus: franšizės davėjas gali būti pernelyg reiklus, gali versti franšizės gavėjus investuoti finansų ir laiko išteklius į abejotinas ir neracionalias verslo idėjas“.

Prekių ženklas visuomet priklauso jo kūrėjui, taigi franšizės savininkas turi teisę keisti sąlygas ir netgi esant tam tikroms aplinkybėms nutraukti franšizės sutartį. Tokia rizika dažnai verslininkams pasirodo per didelė. Todėl specialistas siūlo gerai pasverti riziką ir įvertinti savo galimybes.

„Dėl didesnių išlaidų nuosavo prekių ženklo valdymo rizika yra didesnė, bet savininkas turi daugiau laisvės rinktis verslo plėtojimo planą. Tais atvejais, kai nuosavo prekių ženklo savininkui netrūksta patirties plėtojant verslą, kurdamas jį be jokių apribojimų ir įpareigojimų jis patirs mažiau rizikos“, - mano p. Biconas.

Skaičiuoti sunku

Dažnai įmonės savo prekių ženklą laiko reikšmingu ir vertingu turtu. Visgi, prekių ženklo kuriamą pridėtinę vertę apskaičiuoti gana sudėtinga – ypač, jei žiūrite ne rinkodaros, o finansų specialisto akimis.

„Vystant prekių ženklą daug investuojama, akivaizdu, kad stiprus prekių ženklas kelia įmonės vertę. Tiesa, reikia žinoti, kad įmonių finansinėse ataskaitose prekių ženklas matomas retai. Apskaitos standartai konkrečiai apibrėžia, kokius reikalavimus turi atitikti prekių – ženklas, kad jį kaip nematerialų turtą būtų galima „užkelti“ į balansą. Visgi dažniausiai visos investicijos į prekių ženklą laikomos tiesiog sąnaudomis, - teigia p. Biconas. Pavyzdžiui, pagal Tarptautinį apskaitos standartą (38) prekių ženklų net negalima pripažinti nematerialiuoju turtu – išlaidų, kurias įmonė skiria prekių ženklui kurti negalima atskirti nuo išlaidų, skirtų verslo plėtrai. Todėl, prekių ženklas nebus pripažintas nematerialiu turtutol, kol jis nebus parduotas“.

Anot Giedriaus Bicono, UAB „KPMG Baltics” Mokesčių skyriaus kainodaros grupės vadovo, franšizės verslo modelio sėkmė priklauso nuo glaudaus ryšio tarp franšizės davėjo ir gavėjo.

 

Straipsnis paruoštas su Agne Jašinskiene, publikuotas portale vz.lt

© 2024 „KPMG Baltics“, UAB yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė, priklausanti Jungtinės Karalystės privačios ribotos atsakomybės įmonės KPMG International Limited vadovaujamam nepriklausomų KPMG įmonių narių pasauliniam tinklui.

 

Daugiau informacijos apie KPMG pasaulinės organizacijos struktūrą rasite adresu https://kpmg.com/governance.

Susisiekite su mumis