BEPS mokesčių reforma: ar verta susirūpinti?

BEPS mokesčių reforma: ar verta susirūpinti?

2015 m. buvo priimtas BEPS veiksmų planas, kuris laikomas reikšmingiausia šio dešimtmečio tarptautine mokesčių reforma. Kokios nuostatos jau perkeltos į Lietuvos teisės aktus ir ką turėtų žinoti verslas?

1000
Birutė Petrauskaitė

Partnerė

KPMG Lietuvoje

El. paštas
tax-reform

BEPS veiksmų planas – tikslai ir priemonės

2015 metais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO, angl. OECD) iniciatyva ir gavus G20 šalių palaikymą, buvo patvirtintas penkiolikos veiksmų Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektas (angl. Base erosion and profit shifting, toliau – BEPS). BEPS veiksmų plano rekomendacijos yra laikomos šio dešimtmečio svarbiausiu tarptautinio apmokestinimo taisyklių modernizavimo įvykiu (daugiau apie BEPS skaitykite čia). 

BEPS veiksmų plano tikslai – nustatyti bendras kovos su piktnaudžiavimu taisykles, kuriomis būtų siekiama:

— nepripažinti naudos, gautos perkėlus turtą pasinaudojant mokestinės tvarkos neatitikimais; 

— panaikinti dvigubą neapmokestinimą;

— užtikrinti, kad pajamų apmokestinimas atitiktų veiklos ekonominį turinį;

— identifikuoti ir apibrėžti mokesčių iššūkius skaitmeninės ekonomikos srityje; 

— pagerinti šalių bendradarbiavimą ir ginčų tarp jų sprendimą. 

Pagal susitarimą daugelis pasaulio šalių priims nemažai BEPS priemonių iš karto. 2017 m. birželio 7 d. Lietuva kartu su 70 šalių pasirašė pagal BEPS veiksmų plano 15-ą veiksmą parengtą daugiašalę konvenciją, kurios tikslas – efektyvus ir koordinuotas dvišalių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių modernizavimas. Šis dokumentas leis efektyviai pakeisti galiojančias dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.

Lietuvos mokesčių sistemos pokyčiai dėl BEPS

Daugelis valstybių, tarp jų ir Lietuva, jau ėmėsi perkelti tam tikras BEPS veiksmų plano priemones į savo teisės sistemas ir priėmė verslui aktualių pakeitimų. 

Pirmiausia, paminėtina dividendų išmokėjimo valdymo (holdingo) įmonėms lengvata. 2016 m. į Lietuvos Pelno mokesčio įstatymą buvo perkelti ES direktyvos Nr. 2011/96/ES pakeitimai, pagal kuriuos gaunamų ir išmokamų dividendų neapmokestinimo išimtis netaikoma dariniams, kurių pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų yra gauti mokestinės naudos. 

ES taip pat parengė atskirą direktyvą, skirtą kovoti su mokesčių vengimu (Nr. 2016/1164 ir ją iš dalies keičianti ES direktyva Nr. 2017/952). Minėta direktyva įtvirtina tokias priemones:

• Palūkanų ribojimo taisyklę;

• Perkėlimo apmokestinimą (angl. Exit taxation);

• Bendrosios kovos su piktnaudžiavimu taisyklę;

• Kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisykles;

• Pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejus (angl. Hybrid mismatches).

Dalis šių taisyklių iš esmės Lietuvoje jau yra įtvirtintos ir taikomos (pvz., Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. numatytas turinio viršenybės prieš formą principas, kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisyklės, taip pat numatytos palūkanų ribojimo taisyklės paskoloms iš kontroliuojančiųjų skolintojų (angl. thin capitalisation rules). Vis dėlto, perkėlimo apmokestinimo bei pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais nuostatos bus naujos priemonės Lietuvos mokesčių teisėje. Palūkanų ribojimo taisyklės leis šalims narėms pasirinkti tam tikras įgyvendinimo kryptis (pvz., konkrečių viršijančių skolinimosi sąnaudų atskaitymas), todėl, įgyvendinus direktyvas, nuostatos dėl palūkanų atskaitymo atskirose šalyse galimai skirsis. Minėtas ES direktyvų nuostatas šalys narės turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d. (išimtys taikomos atskiroms priemonėms).

Kartu paminėtina, kad didinami informacijos apsikeitimo mastai tarp ES šalių (pvz., nuo šiol keičiamasi informacija apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką). ES atnaujino 2011 m. direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje Nr. 2011/16/ES (ją keičiančios direktyvos Nr. 2014/107/ES ir Nr. 2015/2376). 

2017 m. Lietuvoje įgyvendintas (pagal BEPS 13 veiksmą) automatinis dalijimasis su mokesčiais susijusia informacija bei papildomos deklaruotinos informacijos (angl. Country-by-Country Reports; toliau – CbyC ataskaitos) teikimas. Vadovaujantis šiomis CbyC taisyklėmis, Lietuvos įmonės, priklausančios tarptautinėms įmonių grupėms, kurių konsoliduotos grupės metinės pajamos siekia 750 mln. eurų, privalo teikti CbyC ataskaitas ir (arba) nurodyti, kuri grupės įmonė teikia CbyC ataskaitą. Taisyklės apima ir dukterines tokių grupių įmones. Pirmos ataskaitos turės būti teikiamos už 2016 m. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (plačiau skaitykite čia). 

Lietuvoje sugriežtintos sankcijos už kainodaros dokumentacijos tvarkos nesilaikymą. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą nuo 2017 m. baudos už šiuos pažeidimus siekia 4300 eurų (pakartotinio reikalavimų nevykdymo atveju – iki 5800 eurų). Pačios kainodaros taisyklės Lietuvoje dar nėra atnaujintos, tačiau tikėtina, kad artimiausioje ateityje jos bus keičiamos, atsižvelgiant į EBPO siūlymus. 

Lietuvai aktualus ir Europos Komisijos pasiūlymas nustatyti prievolę mokesčių konsultantams, buhalteriams ir kitiems mokesčių klausimais tarpininkaujantiems asmenims pranešti mokesčių administratoriui apie jų sukurtas tarptautines mokesčių planavimo schemas. Tokiu atveju įmonės turėtų pateikti VMI informaciją apie schemos autorius ir pačią mokesčių planavimo schemą.  

Pasekmės verslui

Verslas, ir ypač tarptautinių įmonių grupės, atsižvelgdami į kintančią mokestinę aplinką, turėtų įvertinti, ar užsienio akcininkams (holdingams) išmokami dividendai gali būti neapmokestinami Lietuvoje, ar visos grupių struktūros ir vykdomos transakcijos turi ekonominį pagrindą, ar užsienyje vykdoma veikla nesukuria nuolatinės buveinės ir kt. 

Įmonės taip pat turėtų susirūpinti, ar visa reikiama sandorių kainodaros dokumentacija laiku ir tinkamai parengta. Besikeičiančios sandorių kainodaros taisyklės gali reikalauti iš naujo peržiūrėti sandorius dėl nematerialaus turto naudojimo, didelės rizikos transakcijų, pelno padalijimo principų grupės viduje ir kt. Pažymėtina, kad dėl įgyvendinto automatinio informacijos apsikeitimo tarp mokesčių administratorių skirtingose šalyse galimi išsamesni mokestiniai patikrinimai. 

Apibendrinant, įmonėms patartina nuolat stebėti Lietuvos ir tarptautinę mokesčių aplinką bei būti pasirengusioms didesnei administracinei naštai. 

© 2024 „KPMG Baltics“, UAB yra Lietuvos ribotos atsakomybės įmonė, priklausanti Jungtinės Karalystės privačios ribotos atsakomybės įmonės KPMG International Limited vadovaujamam nepriklausomų KPMG įmonių narių pasauliniam tinklui.

 

Daugiau informacijos apie KPMG pasaulinės organizacijos struktūrą rasite adresu https://kpmg.com/governance.

Susisiekite su mumis